Psichikos ligos – Europos Sajungos šalyse dažniausiai nerimas ir depresija – žaloja ne tik pavienių žmonių gyvenimus. Dėl jų valstybės patiria didelių socialinių ir ekonominių nuostolių, kurie skaičiuojami dešimtimis milijardų eurų.
Apie susiklosčiusią padėtį ir ketinimus ją keisti diskutavo praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos Sąjungos Sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras Tonis Borgas ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje išsakyta bendra Europos Sąjungos nuostata skirti ypatingą dėmesį psichikos sutrikimams, visų pirma kovai su jų stigmatizavimu.
Psichikos sutrikimai tebėra stigma
„Psichikos sveikata negali tapti Europos Sąjungos podukra, – sakė T.Borgas. – Matydami, kiek kainuoja psichikos sutrikimų gydymas, kaip neigiamai jie veikia ekonomiką, nekalbant apie poveikį sergančiojo gyvenimui, turėtume suprasti, kaip svarbu investuoti į šią sritį.“
Komisaro pateiktais duomenimis, psichikos sutrikimai ES šiuo metu kainuoja 450 milijardų eurų, įskaičiuojant gydymo kaštus, su nedarbingumu susijusias išlaidas, ankstyvą išėjimą į pensiją ir kitokį neigiamą poveikį bendrijos ekonomikai.
T.Borgas taip pat atkreipė dėmesį į ES egzistuojančius didžiulius skirtumus psichikos sveikatos prevencijos ir priežiūros srityse, pirmiausia kalbant apie paslaugų prieinamumą, priartinimą prie bendruomenių, mokymą apie psichikos sveikatą mokyklose, kuris, anot jo, itin svarbus kovojant su psichikos ligų stigmatizavimu.
„Įprasta manyti, kad jei eini gydytis psichikos sutrikimo, esi nenormalus. Dėl tokio atskyrimo gydymo sulaukia tik vienas iš dviejų europiečių, susiduriančių su tokio pobūdžio problemomis“, – teigė T.Borgas.
Dėl šių ir kitų priežasčių Europos Komisija, anot komisaro, siekia skatinti valstybių narių pastangas dalytis gerąja patirtimi psichikos sveikatos srityje ir yra pasiruošusi paremti konkrečių valstybių iniciatyvas gerinant sveikatos sektoriaus darbą. Sykiu Europos Komisija sveikina ir remia pastangas, kuriomis siekiama sustiprinti 2008 metais pasirašyto Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakto įgyvendinimą.
Labiausiai paplitusi – depresija
Europos Sąjunga reiškia ypač didelį susirūpinimą depresija. Ši „modernių laikų“ psichikos liga, pasak komisaro, labiausiai paplitusi ir daranti didžiausią poveikį ekonomikai.
„Stengiuosi nepasiduoti nostalgijai ir nesakyti, kad praeityje viskas buvo geriau ar kad norint pašalinti depresiją reikia grįžti keliais dešimtmečiais atgal, kai gyvenimas buvo lėtesnis. Dabar gyvenimas yra būtent toks. Mums belieka šiuolaikiškai reaguoti į laikmečio keliamus iššūkius, nedelsiant analizuoti problemą ir įtikinti nuo depresijos kenčiančius žmones, kad ši liga yra tokia pati, kaip ir kitos ligos, kad jos nereikia gėdytis ir neigti“, – tikino jis.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis savo ruožtu pabrėžė, kad „psichikos paslaugų teikimas visose ES šalyse turi atitikti modernios visuomenės poreikius: jos turi būti prieinamos, saugios, atitinkančios amžių grupes, skatinančios bendruomenių ir bendruomeniškumo įtaką sprendžiant žmonių problemas, ypač destigmatizuojant psichikos ligas“. Kartu jis išskyrė nediskriminavimo principą, kurio būtina laikytis, nes, pasak jo, psichikos ligomis sergančių žmonių grupė itin pažeidžiama. Šio principo, pasak V.P.Andriukaičio, turėtų būti laikomasi daugelyje visuomenės sričių: šeimose, mokyklose, aukštosiose mokyklose bei žiniasklaidoje, kuri daug prisideda kuriant bendrą visuomenės opiniją.
Ypatingas prioritetas – vaikai, seneliai ir šeimos
Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad ypatingas ES prioritetas išlieka vaikų ir jaunuolių psichikos sveikata. Todėl visose ES šalyse narėse, tarp jų ir Lietuvoje, labai svarbu investuoti į darželius, mokyklas, mokytojų nuostatų formavimą, mokymo programas, psichologų bei psichoterapeutų galimybes keisti susiklosčiusią situaciją.
„Senstančioje Europoje aktualios ir senų žmonių sveikatos problemos, taip pat pagalba žmonėms, patekusiems į įvairias gyvenimo krizes. Kad jie sulauktų reikiamo dėmesio, būtina geresnė psichikos sveikatos paslaugų infrastruktūra ir naujoviškesni gydymo bei prevencijos metodai, kuriuos būtų galima taikyti visos Europos mastu, pasinaudojant visų šalių gerosiomis praktikomis“, – tvirtino V.P.Andriukaitis.
Ministras pabrėžė, kad tinkamas psichosocialinių paslaugų finansavimas ir teikimas ypač aktualus kalbant apie šeimas, kuriose iškyla daug krizinių situacijų. Dėl psichosocialinių priemonių stokos tokios šeimos paliekamos vienos spręsti iškilusius iššūkius.
„Turime atverti platesnes galimybes bendruomenėms ir nevyriausybiniam sektoriui, sudaryti sąlygas šio sektoriaus žmonėms dirbti kartu su ekspertais ir specialistais, be kurių bendro darbo nebus įmanoma įveikti jau minėtos psichikos ligų stigmos.
Neturime pamiršti ir to, koks didelis atotrūkis egzistuoja tarp mokslinės minties pasiekimų ir mokslo duomenimis pagrįstų tyrimo metodų bei jų praktinio įgyvendinimo. Šio atotrūkio sumažinimas – vienas svarbiausių mūsų uždavinių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras.