Jau antrą kartą šiemet gamta patikrina viso pamario krašto medžių tvirtumą, ne vietoje padėtus daiktus ir prastai pastatytus pastatus – jau antrą savaitgalį siaučia vėtros.
Praėjusį savaitgalį kraštą niokojo stipresni nei sausio 3 -4 dienomis vakarų vėjai, jų greitis sekmadienį paryčiui pasiekė net 31 m/s.
Šis uraganinis vėjas, gavęs „Felikso“ vardą, kai kuriems gyventojams, įmonėms ir įstaigoms padarė nemažų nuostolių.
Be elektros – 2000 vartotojų
Šilutėje uraganinio vėjo maksimumas užfiksuotas sekmadienio rytą, nuo 5.25 iki 5.36 val. Šilutės hidrometeorologijos stoties vyriausioji stebėtoja Onutė Bubulienė sakė, kad iki minėtos valandos ir po 5.36 val. vėjo greitis siekė 28-29 m/s.
Visu smarkumu praūžęs „Feliksas“ vertė medžius ir namų sienas, traukė elektros tiekimo linijas, suniokojo visus naujai statomus Ventės ornitologijos stoties statinius.
AB „Lesto“ atstovas Martynas Burba „Šilutės naujienas“ informavo, jog Šilutės rajone sekmadienį elektros neturėjo apie 2000 vartotojų. Pagrindinės gedimų priežastys – ant oro linijų virtę medžiai ir kritusios jų šakos.
Šalinti gedimus „Lesto“ metė visas įmanomas pajėgas ir pirmadienį elektros tiekimas buvo atnaujintas didžiajai daliai nuo audros nukentėjusių vartotojų, elektros dar neturėjo tik apie 200 vartotojų.
Bet, pasak M.Burbos, ir pirmadienį dar buvo gaunama pranešimų apie naujus pavienius gedimus.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai sekmadienį tris kartus skubėjo šalinti nuo kelių juos užvertusių medžių. Vienas toks griuvo Šilutėje, Parko gatvėje, dar du atgulė ant kelio Saugos – Švėkšna bei Kulėšų kaime.
Kintų ugniagesiams teko stebėti kibirkščiuojančius laidus, kurie ne juokais išgąsdino vietos gyventojus, bet į rimtesnę nelaimę tas kibirkščiavimas neperaugo.
Visoje Lietuvoje be elektros „Feliksas“ buvo palikęs net apie 15 tūkstančių vartotojų.
Audrą stebėjo Ventėje
Trečią kartą šią žiemą audringos Kuršių marios bangų volais traiškė ledą ir atvėrė plačiausius plotus vandens paukščiams, kurie šią žiemą iki šiol vargo kaip išmisti neturėjo.
Sukaustyti netvirtu ledu Kuršmarių ir Nemuno žemupio baseinai pabuvo trumpai, po keletą dienų, o srovės juose neleido užsiverti visoms properšoms. Tad sparnuočių sankaupos jose telkėsi, maitinosi ir telkiasi iki šiol.
Į Ventės ragą pasigrožėti uragano „Feliksas“ sukeltos audros vaizdais mariose sekmadienį atvyko nemažai keliautojų. Vėtra vertė iš kojų, bet stebėti stichijos šėlsmą buvo įdomu. Taip pat – ir paukščius.
Kelių metrų aukščio bangos volais iš marių vidurio ritosi priekrantės link ir pakeliui traiškė, galinga jėga grūdo į smulkias atraižas aštrių ledo lyčių gabalus. Šis bangų mūša suplakto, sutankinto ižo sluoksnis pasroviui į jūrą slinkti neturėjo pakankamai jėgos – masę stabdė priešinė vakarų krypčių uraganinės jėgos vėtra.
Pasigrožėti kraštovaizdžiu į Ventės ragą atvykusieji šį kartą negalėjo nuo įprastos kyšulio vietos – bangolaužių akmenų barjero molo gale. Nes visas 300 metrų ilgio molas, nutįsęs į marių gilumą ties švyturiu, po audringos nakties atsidūrė po vandeniu ir sutraiškytų ledų mase. Gylį ant užlieto molo galima nuspėti tik pagal jo matuoklio viršūnę, kyšančią virš vandens.
Kuršių marios po vasaros ir rudens sausrų lapkričio mėnesį buvo stipriai nusekusios, o šis vandens lygio matuoklis iš viso buvo likęs sausumoje – vandens linija taip toli atsitraukė.
Dabar marios smarkiai pakilo, užliejo molą, užvertė ledais krantinių papėdes, o paukščiai kyla ir leidžiasi ten, kur saugu – užlieto molo paribiu. Juos stebinčiųjų, atsiliepusių į Ornitologų draugijos kvietimą dalyvauti žiemojančiųjų krašte sparnuočių apskaitoje, sekmadienį buvo ne vienas.
Beje, ne visa gyvoji gamta uraganinės vėtros sąlygomis tykančių pavojų išvengė. Po pakelės beržu miško guote prie marių teko išvysti negyvą lapę, ant kurios, atrodo, užgriuvo ir prislėgė lūžtanti medžio šaka.
Vėjo blaškoma erelių pora padangėje jau suka ratus virš maitos. Tuo tarpu pelkėtame miške prie kelio į Rusnę uraganas medžių per parą išguldė dešimtis, o ožkų kaimenės, kuri čia tarp viksvų kupstų ir smilgynų ramiai ganosi, nekliudė.
Aplinkinės pievos, plytinčios tarp Nemuno ir Šyšos upės žiočių, šiomis dienomis smarkiai plūdo tirpsmo vandenimis, užlietų kelių padaugėjo, o gulbių pulkeliai į apsemtas teritorijas šen ten suskrido – lyg jaustų pavasarį.