Tikriausiai maža saujelė žmonių atsirastų, kurie, besilankydami Šilutės krašto renginiuose, kuriuose kalbama unikalia šišioniškių tarme, nežinotų, ką reiškia „vėliju jum gerą giliukį, didelį stukį“ (linkiu jums laimės didelį gabalą).
Tokiu pat pavadinimu filmas, įpareigojantis visus būti laimingus, pristatytas Šilutės rajono bendruomenei. Keturių dalių filmas apie lietuvininkų gyvenimą – dar vienas reikšmingas ir lauktas Šilutės – Lietuvos kultūros sostinės atspindys.
Papasakoti lietuvininkų burtai
Graži filmo idėja jau seniai kirbėjo Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės mintyse. Ji neslėpė visuomet besižavinti, kuomet respublikiniuose renginiuose žiūrovai net persikreipę klausosi, kas per tarmė sklinda iš Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės ir Pirmosios gimnazijos lituanistės Vaidos Galinskienės lūpų.
„Dabar populiaru sakyti – nacionalinės vertybės, tad šios dvi moterys – vaikščiojančios šio krašto vertybės. Kiekvieną kartą prabildamos jos suteikia mūsų kraštui žavesio, jų tarmė yra Šilutės krašto vizitinė kortelė. Deja, mes šia tarme jau nekalbame ir, vargu, ar kalbėsime“, – apgailestavo V.Griškevičienė.
Kultūros skyriaus vedėja rekomendavo šį filmą pamatyti ir savo mokiniams parodyti visų mokyklų lietuvių kalbos mokytojams. Tai padėtų atskleisti Mažosios Lietuvos išskirtinumą.
V.Griškevičienė sakė, jog filmas „atidarys sielai šventę“ – primins pagrindinius dalykus, nes jame papasakoti Kalėdų, Velykų papročiai, atskleistos lietuvininkų buities, vaikų auklėjimo subtilybės, burtai, vaistai, ritualai. Pastebėta, kad 2 valandų trukmės filmas vis vien nesutalpino visų tradicijų. Kūrėjai galvoja, kad vertėtų sukurti antrą filmą, į kurį pakliūtų likusieji dalykai.
Režisierė „išliūliavo“ kiekvieną kadrą
Tornadu, įsiveržusiu į Šilutės kultūrinę erdvę, V.Griškevičienė pavadino filmo režisierę Dalią Babaliauskienę. Patirties televizijoje turinti režisierė subtiliai sudėliojo filmo akcentus iš daugiau nei 12 valandų operatoriaus Vido Girskio nufilmuotos medžiagos.
Pasak D.Babaliauskienės, laikas buvo per trumpas padaryti rezultatą, bet visa kūrybinė komanda kantriai dirbo kaip vienas kumštis. Žiūrovas net nepajus, kur, kokiu momentu filmuota, nepastebės nuovargio ženklų.
Režisierė prisipažino su meile „išliūliavusi“ kiekvieną kadrą, stengėsi sudėlioti, kad filmas būtų ritmiškas, nenuobodus.
Filmas būtų skurdokas ir plikas be muzikinių intarpų, kuriuos užpildė mažieji darželio „Pušelė“ vaikai iš folkloro ansamblio, vadovaujamo Vidos Jovaišienės, ir Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Muzikalieji aktoriai filme šoko, dainavo, darželinukai žaidė ir smalsiai klausėsi pasakojimų.
„Filme pamatysite, ką šyš krašte omamos ir opapos darė“, – tarmiškai kalbėjo V.Galinskienė, t.y., ką šiame krašte močiutės ir seneliai veikė.
Ji prisiminė, kad iš pradžių vaikai, išgirdę ją šišioniškiškai šnekant, stebėjosi, vis klausė, kodėl tokia keista kalba šneka.
Kol kas svarstoma, kaip bus galima platinti šį filmą. Iki tol prieš didžiąsias šventes filmo ištraukos bus patalpintos Šilutės r. savivaldybės interneto puslapyje. Jas rasite ir „Šilutės naujienų“ interneto svetainėje silutesnaujienos.lt „Video“ skiltyje.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.