Šeštadienį per TV3 televiziją bus rodomas filmas „Tarp pilkų debesų“. Mažai kas žino, kad didžiulio dėmesio sulaukęs lietuvių kurtas filmas yra paremtas tikra, dabar jau 91-erių metų sulaukusios kaunietės Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės, šeimos istorija. Įdomu ir tai, kad jos mama, dvarininkaitė Liudvika Misevičiūtė baigė Švėkšnos gimnaziją.
„Aš prisimenu tą birželio siaubą ir ilgiausią savo gyvenimo kelionę“, – taip jautriai savo tragišką gyvenimo istoriją filme „Tarp pilkų debesų“ pasakoja pagrindinė veikėja, lietuvaitė Lina. Tačiau mažai kas žino, kad didžiulio dėmesio susilaukęs lietuvių kurtas filmas yra paremtas tikra, dabar jau 91-erių metų sulaukusios kaunietės Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės, šeimos istorija.
Ankstyvą spalio popietę kartu su muziejininke Irena Saulute Valaityte-Špakauskiene susitinkame netoli Rumšiškių tarpmiestinės stotelės. Jau daugiau nei 25-erius metus 91-erių metų sulaukusi moteris kiekvieną rytą, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, čia atvažiuoja autobusu iš Kauno. Eidama tris kilometrus pėsčiomis, ji kiekvieną dieną pasiekia savo darbovietę – Liaudies buities muziejuje esančią jurtą (red. tremtinių būstas).
Irena – 1941 metų tremtinė, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narė. Moteris net šešerius metus su savo ketveriais metais vyresniu broliu praleido tremtyje, čia palaidojo ir savo motiną. Skaudi ir itin tragiška šeimos istorija sudomino rašytoją Rūtą Šepetį, o dar po kurio laiko romanas virto ir filmu, tokiu pat pavadinimu „Tarp pilkų debesų“.
Tačiau kokia yra tikroji, už kino kadrų likusi Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės istorija? Būtent ją, prabėgus 78-iems metams, išgirsite iš pačios tremtinės lūpų.
Idiliška ir patriotizmo kupina šeima
Irena Saulutė Valaitytė – karininko Prano Valaičio ir dvarininkaitės Liudvikos Misevičiūtės dukra. Iš Vidgirių kaimo kilęs karininkas Pranas Valaitis jau nuo pat paauglystės pasižymėjo itin stipriu patriotizmu. Dar būdamas aštuoniolikmetis, jis įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, o vėliau baigė ir Kauno karo mokyklą. Tuo metu dvejais metais už būsimą vyrą jaunesnė dvaro savininkų dukra Liudvika Misevičiūtė mokėsi Varšuvos pensione, vėliau baigė Švėkšnos gimnaziją. Likimui suvedus šiuos du jaunus žmones, 1923 metais jie susituokė.
Netrukus pora susilaukė dviejų vaikų, sūnaus Romualdo ir ketveriais metais jaunesnės dukros Irenos Saulutės. Taip po truputį mezgėsi itin stiprus ir idiliškas šeimos ryšys, P. Valaitis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o L. Valaitienė šeimininkavo namuose. Deja, dėl P. Valaičio tarnybos šeimai dažnai tekdavo keisti gyvenamąją vietą. Jie gyveno Tauragėje, Kaune, Šiauliuose, Ukmergėje ir Klaipėdoje. Valaičiai mėgo lankytis Valstybės teatre, pramogaudavo Birštone, o poilsiaudavo Palangoje.