Nenorėdama prarasti nepanaudotų europinių lėšų Žemės ūkio ministerija sukūrė ir šiemet pavasarį pristatė naują priemonę melioracijos grioviams tvarkyti. Tikėtasi, kad idėja susilauks didelio Lietuvos ūkininkų susidomėjimo. Tačiau, visos šalies mastu, pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu buvo pateiktos tik 99 paraiškos 2,28 mln. litų paramai gauti.
Rugpjūčio 20 d. prasidėjus antrajam paraiškų rinkimo etapui, per mėnesį paramos kreipėsi 25 pareiškėjai, o prašoma paramos suma siekia beveik 750,2 tūkst. Lt. Taigi pareiškėjai šiais metais iki spalio 31 d. dar gali pretenduoti į maždaug 7 mln. Lt paramos lėšas.
Šilutės rajono ūkininkai kol kas nepateikė nė vienos paraiškos. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus duomenimis, šiuo metu apie paramą rimčiau svarsto vos vienas kandidatas.
Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Alva Olberkienė pasakojo, kad birželio pradžioje Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) surengtame priemonės pristatyme dalyvavo nemažas būrys rajono ūkininkų. Apie galimybę pasinaudoti parama priminta ir vykdant pasėlių deklaraciją. Tačiau itin daug susidomėjusiųjų neatsirado – vasarą Kaimo reikalų skyriaus specialistai važiavo apžiūrėti vos dešimties ūkininkų valdų. Dalyje jų buvo užliejamų pievų – tai neatitiko paraiškoms keliamų reikalavimų dėl žemės nuosavybės. Tad pretenduoti į paramą šiems ūkininkams nebuvo verta – specialistai iš karto pabrėžė, kad jie neatitinka paramos gavėjams keliamų reikalavimų.
Dar svarstantys apie paraiškos teikimą turėtų prisiminti, kad tvarkytinas melioracijos griovys arba jo dalis turi būti valdomas pareiškėjo nuosavybės arba kitais teisėtais pagrindais. Valomi ir tvarkomi turi būti abu griovio šlaitai. Griovio plotas negali būti mažesnis kaip 1 ha, o vientisa jo dalis negali būti mažesnė kaip 0,5 ha. Paramą grioviams tvarkyti gali gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą, ir kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų.
A.Olberkienė svarstė, kad ūkininkus nuo paramos galėjo atbaidyti faktas, jog melioracijos griovius privaloma sutvarkyti už savo lėšas. Po to, pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, NMA svarsto, ar išlaidos grąžintinos. Finansuojamos krūmų, medžių bei kitos augalijos pašalinimo ir sutvarkymo išlaidos, augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno ir sutvarkymo bei drenažo žiočių ir latakų išvalymo ir sutvarkymo darbai. Be to, paraišką pateikęs ūkininkas turi įsipareigoti veiklą vykdyti net 5 metus.
„Pati paraiška tikrai nėra sudėtinga, bet jeigu kas nors neaišku, mielai galime konsultuoti ir padėti ją užpildyti. Tačiau nemanau, kad dar sulauksime daugiau norinčių pasinaudoti šia priemone. Jei žmogus jau apsisprendė, niekas negali jo priversti keisti nuomonės“, – sakė A.Olberkienė.
Ūkininkams, kurie naudosis parama melioracijos grioviams tvarkyti, penkerius metus bus mokama po 500 litų už 1 km prižiūrimo griovio. Šiek tiek daugiau – 518 litų paramos bus skiriama, jeigu šlaituose nušienauta žolė bus išgrėbta ir išvežta.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę melioracijos grioviams tvarkyti šiemet skirta 10 mln. litų. Dar kita tiek pinigų numatyta 2013-iesiems.