Finansų instituto Lietuvoje vadovė O.Bložienė: trys pensijų dilemos

SG100013Praėjusią savaitę patvirtintos pensijų sistemos reformos įstatymo pataisos su privačiais antros pakopos pensijų fondais sutartis sudariusiems gyventojams atnešė tris dilemas.

Nuo šiol jie gali pasirinkti: A – grįžti į Sodrą, t.y., sustabdyti naujų pensijų įmokų pervedimus į pasirinktą pensijų fondą; B – nieko nekeisti; C – negrįžti į Sodrą ir pasirinkti papildomą kaupimą. Tad kurį variantą derėtų pasirinkti? O gal į visas alternatyvas neverta kreipti dėmesio?

Pastarąjį variantą – nekreipti dėmesio – siūlyčiau iškart atmesti. Vidutiniškai pensija Lietuvoje sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio (paskaičiuota, jog kokybiškam gyvenimui senjorai turėtų gauti bent du trečdalius buvusių pajamų), didžioji dalis – 80 proc. pensijos – išleidžiama tik būtinosioms reikmėms, o trečdalį senjorų finansiškai remia artimieji. Įvertinus ir sparčias visuomenės senėjimo tendencijas, tampa aišku, kad likti abejingais savo pensijos atžvilgiu negalima.

Rūpinantis savo ateitimi, netinkamas ir A variantas, kurį pasirinkus nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. pensijų sistemos dalyvis galės vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą, apie tai raštu informavęs pensijų kaupimo bendrovę. Tokiu atveju lig šiol sukaupta suma privačiuose fonduose liktų iki pensijos arba pensijos fondo savininko mirties ir atitektų paveldėtojams. Tačiau, gera žinia ta, jog persigalvojus, paliekama galimybė sugrįžti į II pensijų pakopą – tik ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.

IMG 1237Pasirinkusieji variantą B užsitikrins, kad kaip ir iki šiol į pasirinktą pensijų fondą bus pervedama tik atitinkamiems kalendoriniams metams patvirtinta valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis. Šiais metais ši dalis siekė 1.5 proc., o 2013 m. ji bus didinama iki 2.5 proc. Nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis bus 2 proc., 2020-aisiais pasieks 3.5 proc. dalyvio pajamų dydžio.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, 2011 m. vidutinį darbo užmokestį – 2046 Lt/mėn. neatskaičius mokesčių, gaunantis, II pensijų sistemos pakopoje kaupiantis šalies gyventojas, savo pensijos fondą kas mėnesį papildė (o tiksliau tariant, už jį tai padarė Sodra) – 31 Lt.

Įvertinus „Swedbank“ prognozes apie vidutinio darbo užmokesčio augimą bei Seimo numatytus anksčiau aptartus valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies dydžius, galima teigti, kad 2013 m. ši suma išaugs iki 54.80 Lt, 2014 m. sumažės iki 45.38 Lt, o 2020 m. pasieks 96.64 Lt per mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio sumos nemažos, tačiau B varianto pasirinkimas neužtikrina finansiškai aprūpintos pensijos.

Tarkime, jog mūsų jau minėtas vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis pradeda kaupti keturiasdešimties. Tokiu atveju iki pensijos jis sukaups apie 46 tūkst. Lt. Darant prielaidą, jog pensijoje jis gyvens 20 metų, mėnesiui tenkanti sukaupta suma sudaro tik 191 Lt.

Didžiausia pensijų sistemos Lietuvoje naujovė yra variantas C. Jo išskirtinumas – papildoma pensijų įmoka, kurią pensijos fondo savininkas mokės savo lėšomis. Vis dėlto papildomą įmoką mokėtų ne tik jis. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. pasinaudoję galimybe pasirinkti šį variantą sulauktumėte papildomos paramos iš valstybės.

Tai reiškia, kad nuo 2014 m. į Jūsų pensijų fondą būtų pervedama 2 proc. pajamų iš Sodros, papildomas savanoriškai pasirinktas ir paties mokamas 1 proc. pajamų, o papildomą įmoką, lygią 1 proc. nuo Statistikos departamento užpernai paskelbto šalies darbuotojų vidutinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį, pervestų valstybė iš biudžeto lėšų.

Nuo 2020 m. įmokų dydžiai vėl keisis ir juos bus galima apibūdinti formule 3.5 + 2 + 2, t.y. pensijų įmokos dydis sieks 3,5 proc. dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis – 2 proc., papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc.

Žinoma, dėl savanoriškai pasirinktos papildomos įmokos kiek sumažės disponuojamos pajamos. Kita vertus, kur kas didesnė dalis skiriama ateičiai. C scenarijaus atveju, vidutinį bruto darbo užmokestį gaunančio šalies gyventojo pensijų fondas 2014 m. per mėnesį pasipildytų 89.25 Lt, nuo 2016 m. – 142.58 Lt, o nuo 2020 m. – 203.92 Lt.

Prognozuojamas disponuojamų pajamų sumažėjimas, preliminarūs įnašų į II pakopos pensijų fondus ir valstybės įnašų dydžiai (Lt/mėn.)

lentele

Disponuojamų pajamų sumažėjimas skaudžiausias žemiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams, tačiau būtent jie, pasirinkę C variantą, gauna didžiausią naudą iš papildomos įmokos mokamos iš valstybės biudžeto, kuri nepriklauso nuo gyventojo pajamų. Kaip tai veikia, bus lengviau suprasti išanalizavus supaprastintą pavyzdį.

„Investavęs“ 1 Lt disponuojamų pajamų, minimalų atlyginimą (850 Lt/mėn.) gaunantis šalies gyventojas iš valstybės 2014 m. gaus 2.49 Lt, nuo 2020 m. – 3.06 Lt “paskatinimą”. Vidutinį atlyginimą gaunančio asmens atveju, atitinkamos sumos siektų 0.93 Lt ir 0.94 Lt, o gaunančio 5000 Lt siekiantį bruto darbo užmokestį atveju – 0.42 Lt ir 0.52 Lt.

Prognozuojamos sukauptos sumos (Lt)

Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, jog iki 2020 m. vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje kasmet paaugs po 3.5 proc., o nuo 2020 m. – po 2.5 proc. Skaičiuojant fiksuotų atlyginimų scenarijus daryta prielaida, jog asmens atlyginimas visą laikotarpį nesikeičia.

Taikyta vidutinė metinė investicijų grąža – 3.2 proc., metinis administravimo mokestis – 1 proc., dalyvio vardu sumokėtų įmokų administravimo mokestis (skaičiuojamas nuo per metus į pensijų fondą sumokėtos įmokų sumos) nuo 2013 m. iki 2016 m. mažinamas nuo 2 proc. po 0.5 p.p. kasmet.

lentele 1

Tačiau tai nereiškia, kad C variantas didesnes pajamas gaunantiesiems nėra naudingas. Palyginus su B variantu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis, pradėjęs kaupti nuo keturiasdešimties metų, prie savo pensijos pridėtų 90743 Lt arba 96 proc. daugiau.

Tad atsidūrę tarp trijų alternatyvų – likti, išeiti ar kaupti papildomai – išanalizuokite visas siūlomas galimybes finansiškai aprūpintos senatvės užtikrinimui ir nelikite abejingi dėl savo ateities.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.