Projekto partneriais pirmiausia buvo pasirinktos mokslo ir meno biudžetinės įstaigos, veikiančios Šilutės rajone, bei vietos bendruomenės: asociacija „Kintų bendruomenė“, kuriai vadovavo dabartinė seniūnė Sigita Kasparavičienė, liuteronų-evangelikų parapija su pirmininke Laimute Mačėniene, Kintų pagrindinė mokykla, atstovaujama direktorės Astos Gužauskienės, bei Vydūno kultūros centras su ilgamete vadove Rita Tarvydiene.
Šios organizacijos veikia vietoje ir geriausiai žino vietos kontekstą, dėl to, vadovaujantis vietokūros principais, buvo sukurta ir Bendruomenės vystymosi strategija.
Projekto partneriu būti sutiko ir Šilutės savivaldybė, prisidėdama prie projekto minkštųjų veiklų, kurias patiria rajono biudžetinės įstaigos, net iki 11 % projekto lėšų. Partneris Hugo Šojaus muziejus esminiai prisidėjo prie istorinio konteksto – rengė paskaitas, edukacijas gyventojams Mažosios Lietuvos paveldinio maisto bei kultūros temomis, kartu su direktore Indre Skabliauskaite ir muziejaus kolektyvu inspiravo vieną iš esminių vietokūros vystymo krypčių – Paveldinio maisto gamybos edukacijų įrengimo patalpas Kintų amatų centro rūsyje.
Kiti partneriai buvo meno ir architektūros profesionalai: tai Vilniaus dailės akademija ir jos dėstytojų bei studentų iš įvairių meno sričių grupė, vadovaujama prof. Marijos Marcelionytės-Paliukės, organizavo ir įvykdė eilę meno rezidencijų Kintuose. Todėl 2023 m. turėjome labai daug dirbtuvių, paskaitų, parodų, bei išliekamąją vertę turinčių meno kūrinių, kurie lieka Kintuose. Tai „Kintų istorinė siena“ – didelė, 7 paveikslų Kintų istoriją bylojanti freska ant „Šilutės šilumos tinklų“ katilinės šalia Daugiafunkcio centro buvusios mūrinės tvoros, kurią, maloniai leidus ŠŠT direktoriui Vaidotui Mačiuliui, menininkas Linas Kaziulionis pavertė lankytinu vietinių ir miestelio svečių objektu. Kitas objektas „Menininkų suolelis“ (autorius Liudas Puškorius), kuris stovės prie visai suremontuoto Kintų meno rezidencijos pastato, kurio gerbūvį netrukus sutvarkys Šilutės rajono savivaldybė. Dar vienas objektas – partnerių iš Norvegijos, architektų įmonės „Biotope“ (vadovas Tormod Amundsen) suprojektuotas ir vietos meistrų Vytauto ir Romo Valiukevičių pastatytas „Meno regyklos“ apžvalgos bokštelis Kintų pamaryje, kur atvykę menininkai, ornitologai, vietos gyventojai ramybėje gėrisi gamtos ir vandens derme, apmąsto ir kontempliuoja naujas kūrybos idėjas. Šalia „Meno regyklos“ ornitologo Boriso Belchev idėjos dėka, L. Puškorius įgyvendino dar vieną granito objektą – „Meno girdyklą“, kuri karštomis vasaros dienomis pasitarnauja kaip girdykla paukšteliams, o taip pat vieta apmąstymams. Šalia stovintis medžiotojų bokštelis inspiruoja kitokio pobūdžio mintis – kaip tokioje trapioje gamtoje mes ir naikiname ir kuriame?.. Gal vis tik medžioklės meną reiktų truputėlį slėpti nuo vaikų ir turistų akių, bent jau dėl saugumo sumetimų?
Daugiau šioje vietoje planuotų meno objektų sąmoningai atsisakėme dėl ekologinio ir priešgaisrinio saugumo. Todėl esame dėkingi buvusiam ilgamečiam Kintų seniūnui Antanui Kliženčiui, kuris padėjo dėl surasti vietą „Meno regyklai“ priešingoje pusėje, negu Kintų uostelis. Sąmoningai pailginome pasivaikščiojimų promenados ilgį, tuo pačiu pažymėjome vietą, dėl kurios išsaugojimo be naftos gavybos taip ilgai kovoja Kintų bendruomenės žmonės.
Šalia puikiai bendradarbiaujančių partnerių, nuolat palaikančių vieni kitus, su komanda dirbo ir Agnė Vaišytė bei Jūratė Semeškaitė, padėdamos tvarkytis su administraciniais iššūkiais. Neapsieita ir be sudėtingų iššūkių. Pagrindinė šio didelio projekto idėja buvo vystoma atsiremiant į vietos kontekstą bei esamų resursų (gamtos, pastatų, amatų) tobulinimą bei pritaikymą surasti veiklas, kurios neštų bendruomenei pajamas.
Projekto esmė buvo vietos liuteronų-evangelikų parapijai priklausančios daržinės pavertimas „Kultūros skūne“, po to joje įkurdinant visas numatytas veiklas: paveldinio maisto gamybą ir pristatymą, istorinių laivų statybą, vietos amatininkų ir gyventojų gaminių turgelius, amatų ir meno dirbtuves, vėtrungių dirbtuves ir gal net vėtrungių muziejų. Taipogi Daržinė-Skūnė turėjo būti pritaikyta meninių pristatymų veikloms. Architektų šilutiškių komanda iš UAB „TS Projektai“ su šiuo projektu laimėjo Klaipėdos regiono konkurse prizinę vietą, tačiau viską pakoregavo neplanuota pandemija, karas, ekonominis nuosmukis bei žmonių nepastovumas. Nepavykus per du skelbtus konkursus rasti statybos rangovų, o projekto partneriams atsisakius tapti dalininkais, buvo nuspręsta prašyti projektą valdančios organizacijos leisti pakeisti statybos objektą. Taip vietoje Daržinės-Skūnės atsirado „Amatų centro rūsys“ , kuris buvo ypatingai skubiai suprojektuotas ir UAB „Stamela“ užtikrintos rangos dėka baigiamas įgyvendinti. „Amatų centro rūsyje“ bus įrengta profesionali keramikos edukacijų erdvė ir ekspozicijų salė, taip pat ir paveldinio maisto gamybos edukacijų virtuvė bei degustacijos salė.
Projekto eigoje vyko eilė mokymų bendruomenei, amatininkams bei organizacijų darbuotojams, dirbtuvės apie pasikeitimą vietos paveldo žiniomis bei atvykstančių menininkų projektais.
Norint pademonstruoti ir patiems geriau suprasti, kokios mūsų Pamario krašto stiprybės ir ypatybės gali padėti vystyti kultūrinį turizmą, projekto eigoje buvo įvykdyta daug edukacijų, susijusių su krašto paveldu. Tai keramikos edukacijos, vedamos keramikės iš Kintų Justinos Vitkutės, vėtrungių gamyba pradedantiesiems ir pažengusiems, organizuojamos paveldo meistrų Vaidoto Bliūdžiaus ir Lauryno Juodeškos, istorinio Kuršių marių laivo statybos edukacijos, vedamos labiausiai patyrusių meistrų Lietuvoje V. Bliūdžiaus ir Simo Knapkio, kurie jau yra pastatę ne vieną istorinį laivą. Šis laivas bus iškilmingai nuleistas Kintų uostelyje su tradicinėmis palydėtuvėmis per miestelio šventę ir kvies norinčius paplaukioti bei puoš ne tik Kintų uostelį, bet ir visą burinių istorinių laivų laivyną Pamario krašte.
Projektas nebūtų įvykęs be esminio Šilutės rajono savivaldybės prisidėjimo lėšomis, už kurias esame labai dėkingi Šilutės rajono savivaldybei ir merui Vytautui Laurinaičiui. Savivaldybė prisidėjo ne tik prie projekto minkštųjų, bet ir prie statybinių veiklų.
Kintus projekto pabaigoje aplankė Norvegijos Karalystės Ambasados įgalioto ambasadoriaus pavaduotojas p. Eirik Lyberg Bergene, kuriam buvo pristatyti jau įvykdytų trijų EEE ir Norvegijos karalystės remiamų projektų rezultatai. Vienas jų – šis projektas, kitas – Didžioji Kintų bažnyčia, kurios išorė buvo restauruota taip pat už šio fondo lėšas, nes tai ne tik religinės, bet ir kultūrinės paskirties objektas, jame jau 13 metų vyksta Kintų muzikos festivalis. Pirmasis EEE Grant projektas, taip pat vykęs Kintuose, buvo kultūrinis, minint Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį, ir susijęs su padėka Islandijos valstybei už Lietuvos valstybingumo pripažinimą.
Nuoširdžiai dėkojame fondo EEE finansiniams mechanizmams, bei Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino valstybėms, taip pat Lietuvos vyriausybei bei agentūrai CPVA, valdančiai projektą.
Šio projekto vadovė ir iniciatorė yra Audra Juodeškienė, kintiškė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, savo žinias ir energiją profesinės karjeros pabaigoje nusprendusi dedikuoti gimtajam kraštui, Šilutės rajono garsinimui, prisidedant prie jo vystymo. Planuojama tęsti pradėtas projekto vietokūros veiklas ir bendradarbiauti su Lietuvos ornitologų draugija, kuriant Gamtos stebėjimo festivalį, pasimokius iš gerųjų pavyzdžių Norvegijoje.


Straipsnis parengtas viešinant „Kultūros skūnės“ projektą“ Nr.LT04-3-KM-K01-049.
Rašyti atsakymą