Rusnės sala savaitės pradžioje virto tikrų tikriausia meno kūrėjų Meka. Pirmadienį čia startavo Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės sumanytas ir ilgai brandintas dailininkų pleneras bei edukacinė stovykla „Rusnė – 2012“.
Rusnėje susitikę jau pripažinti ir įvertinti kūrėjai patirtimi dalijosi su pradedančiaisiais jaunaisiais menininkais – užsimezgė šilta ir graži kartų draugystė.
Dėmesys – krašto simboliams
„Svarbiausias šios stovyklos ir plenero tikslas – bendravimas. Jaunimas turės galimybę pabendrauti su profesionalais, pasisemti žinių. Garantuoju, kad patirsite neišdildomų įspūdžių. Nors šiandien jau pinu žilą kasą, tačiau iki šiol pamenu, kaip jaunystėje buvau pakviesta pozuoti“, – stovyklautojų susipažinimo vakarą pasakojo B.Servienė.
Tikroji edukacinės stovyklos ir plenero dalyvių pažintis įvyko tik kitą rytą – atidarymo dieną Salos etnokultūros centre sukiojosi būrys vaikų ir fotografas Albertas Kelmelis bei tapytojai iš Kauno – Renata Kasiulytė ir Virgis Ruseckas.
Gavę tematiką kūrybinėms užduotims – „Žvejyba Pamaryje“ – jau kitą dieną Rusnės saloje triūsė ir ja taip pat žavėjosi dar trys dailininkai: Šarūnas Šarkauskas iš Kauno, Andrius Miežis iš Kretingos bei kraštotyrininkas, literatas, laisvas menininkas Vytautas Gocentas. Iš Vilniaus atvykęs svečias ne tik papildė plenero dalyvių būrį, tačiau pristatė ir personalinę tapybos ant kartono parodą „Klaipėdos krašto atspindžiai“.
Tapytoja R.Kasiulytė jau pirmą plenero vakarą sakė ant drobės, ko gero, tapysianti architektūrinį Rusnės paveldą. Jos kolega V.Ruseckas kūrybinių planų neišdavė, tačiau buvo galima tikėtis, kad stiliaus tapytojas nekeis ir jo darbuose nepaprasta energija ir esmė liesis iš paprastų mus supančių daiktų.
„Plenero dalyviams duota tema labai plati. Frazė „Žvejyba Pamaryje“ gali slėpti bet ką: vietinį gyventoją, žveją, gamtą, architektūrą. Šiųmetis pleneras yra tarsi įžangą į ateinantį, kada susirinkę menininkai kurs Rusnės turistinio maršruto simbolį“, – pasakojo plenero siela B.Servienė.
Dalijosi meno paslaptimis
Nemažai užsiėmimų turėjo ir edukacinės stovyklos dalyviai – vaikai. Rusniškiai Klaidas, Dominykas, Jonas, Ernestas, Karolina, Erlanda, Deimantė, Nijolė ir Agnė mokėsi juodosios keramikos paslapčių, kurias atskleidė tautodailininkai Laima Stankutė ir Remigijus Jucius.
Tautodailininkas Julius Katauskas vaikams pristatė kitokią keramikos rūšį – raugo keramiką. Rusniškiai galėjo stebėti puodų žiedimo techniką.
Drauge su etnokultūros centro vadybininke Sandra Verbučianske vaikai apsilankė Klaipėdoje – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Ten jaunieji menininkai išvydo, kaip atrodė virvelinės keramikos būdu gaminti ir Rusnės krašte naudoti puodai. Vėliau panašius jie stengėsi pagaminti ir patys.
Edukacinės stovyklos dalyviai „mito“ ne vien keramika. Vaikai turėjo unikalią progą susipažinti su tapybos technika, fotografijos menu. Vaikštinėdami po salą su šilutiškiu fotografu A.Kelmeliu jie apšniukštinėjo kiekvieną Rusnės kampelį, ieškodami patogių kompozicijų meniškoms nuotraukoms.
Nespalvota fotografija besižavintis A.Kelmelis iki šiol fotografuoja juostiniu fotoaparatu, kuriam juostelių tenka siųstis iš Japonijos – pagal užsakymą. Už 10 juostelių tenka sumokėti apie 500 litų. Tačiau ko tik nepadarysi, kad pagautum išties menišką kadrą. Nors fotografas juokavo, kad tokio žanro kaip meninė fotografija su skaitmeniniais fotoaparatais šiandien jau nebėra – „Ji tik išmislas fotografų vertei ir kainai pakelti“, – įsitikinęs Albertas.
„Kad padarytum tikrai menišką nuotrauką, prie vienos kompozicijos gali užgaišti net 5-6 valandas. Reikia įvertinti šviesą, perspektyvą, tonus ir pustonius. Tačiau bendrai paėmus fotografija gal netgi ir negali būti laikoma meno rūšimi, nes iš esmės ji tik perteikia realios aplinkos akimirką“, – samprotavo A.Kelmelis.
Centrą papuoš nauji darbai
Trečiadienį į Rusnę sugužėjo ir Latvijos bei Pamario krašto upeiviai, žygeiviai. Pristatyta stendinių nuotraukų paroda „Vikingų keliais“, 
kurioje buvo galima išvysti laivų, gyvenviečių, pilių, kaukių, piešinių ant akmens ir kitokių vikingų laikų gyvenimo atributų. Iš Klaipėdos atvykęs architektas Mindaugas Zabarauskas ir latvis Aleksandras Nikolajevas spėjo, kad pagal istorinius duomenis ir geografinę Rusnės padėtį, ši sala vikingų laikais galėjo būti svarbūs kultūrinių mainų vartai.
Vikingų pėdsakais sekantys entuziastai drauge su rusniškiais Pakalnės ir Vorusnės upių santakoje, prie pusiasalio, ateityje ketina pastatyti uostelį laivams. Taip tikimasi ne tik pagyvinti kraštovaizdį, bet ir pritraukti daugiau turistų.
Pasibaigus konferencijai rusniškis Dainius Laukevičius, neseniai iš Talino į Klaipėdą baidare per jūrą atplaukęs jo sūnus Domantas, kitas rusniškis senovinių laivų statytojas Simas Knapkis ir svečiai iš Klaipėdos bei Latvijos keturiomis venterinėmis valtimis buvo išlydėti į Jūros šventę. Pakeliui laivininkai užsuko į Nidą, kur susitiko su laivavedžiais iš Rusijos. „Plaukiame užkariauti Klaipėdos“, – juokavo keliautojai.
Penkias dienas trukusio plenero – stovyklos uždarymas įvyks jau šiandien. Nuo 11 iki 13 valandos dailininkai dalyvaus atviroje kūrybinėje studijoje ir bendraus su visais, besidominčiais jų darbu. Vėliau, nuo 14 iki 18 valandos, rusniškiai ir salos svečiai galės pasigrožėti plenero metu sukurtais tapybos, keramikos ir fotografijos darbais. Kiekvienas dalyvis po vieną kūrinį padovanos Salos etnokultūros centrui – jo erdvėms papuošti.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.