Bendras gaisrų skaičius Šilutės rajone šiais metais šiek tiek sumažėjo: pernai per 9 metų mėnesius įvyko 139, šiemet – 132 gaisrai. Tačiau šiemetinės nelaimės buvo tragiškesnės: jose jau 2 žmonės žuvo ir dar 6 buvo traumuoti, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį nei žuvusiųjų, nei sužeistų nebuvo.
Ugniagesiai jau primena kasmetinę šaltojo sezono bėdą – prasidėjus šildymo sezonui jau prasidėjo ir dūmtraukių gaisrai.
Prasidėjo suodžių gaisrai dūmtraukiuose
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) atstovas Arūnas Ališauskas suskaičiavo, jog pagrindinė gaisrų priežastis vis dar išlieka pašaliniai ugnies šaltiniai. Taip gaisro priežastis įvardijama tuomet, kai nėra techninių galimybių įsiplieksti liepsnoms, kai aišku, kad nebuvo ir padegimo, bet gaisras kilo. Pernai per 9 mėnesius dėl šios priežasties ugnis įsiplieskė 72 kartus, šiemet – jau 61 kartą. Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai irgi neretai yra gaisrų namuose priežastis: per 9 praėjusių metų mėnesius taip nutiko 30 kartų, o per tą patį laiką šiemet – jau 23 kartus.
Bent 5 kartus Šilutės PGT vyrai gesinti liepsnų dūmtraukiuose, kur degė susikaupę suodžiai, jau skubėjo ir šį rudenį. Dėl šios priežasties kilusių skaudžių nelaimių vos išvengė ir Šilutės, ir kai kurių kaimų gyventojai. A. Ališauskas primena, kad norint tinkamai prižiūrėti net ir modernius šiandienos namuose stovinčius katilus reikia turėti tam tikrų žinių, o dūmtraukių priežiūrą pataria patikėti specialistams.
Vis dar dažni ir transporto priemonių gaisrai: pernai jos degė 11 kartų, per tą patį laiką šiemet – 10 kartų. Dažniausiai dega senesni automobiliai, mat susidėvi ir genda jų elektros ir kuro sistemos. Itin retai, bet pasitaiko, kad užsidega ir gana nauji, vos kelių metų automobiliai.
Dažnai ir namuose bei gamybos pastatuose gaisrai kyla dėl elektros įrenginių bei instaliacijos gedimų: pernai taip nutiko 7, o šiemet jau 15 kartų. Maždaug tiek pat kartų liepsnų priežastimi tapo neatsargus paties žmogaus elgesys su ugnimi: 2018 m. 11 kartų, o 2019 m. – 7 kartus.
Ir pernai ir šiemet įtarta po 1 padegimą.
Daugiausia gaisrų kyla atvirose teritorijose, pernai ir šiemet tokių būta atitinkamai 48 ir 51. Deja, mažai atsilieka ir gyvenamasis sektorius: štai per 9 praėjusių metų mėnesius degė 36 gyvenamieji pastatai, o per tą patį laiką šiemet – 33. Šiemet neturėjome gamybinių pastatų gaisrų, užtat pernai tokių būta net 4. Po 14 kartų degė pagalbiniai ūkio pastatai, 4 ir 3 kartus – apleisti nenaudojami pastatai.
Nors ir lėtai, bet šiek tiek mažėja šiukšlių konteinerių padeginėjimų. Pernai tokių užregistruota 12, šiemet – 7 atvejai.
Gelbsti ir žmones, ir gyvūnus
Šiemet, lyginant su pernai, ugniagesiai turėjo žymiai mažiau gelbėjimo darbų – į juos skubėjo atitinkamai 171 ir 122 kartus (vien rugsėjį – 10 kartų). Tai todėl, kad šiemet nebuvo potvynio, kuris pernai rajono gyventojams buvo sukėlęs daugybę sunkių situacijų. Štai potvynio pavojuje atsidūrę žmonės šiemet ugniagesių gelbėtojų pagalbos šaukėsi vos 4 kartus, kai pernai į tokius darbus gelbėtojai skubėjo net 49 kartus.
Smarkiai padaugėjo iškvietimų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (nuo 11 pernai iki 23 šiemet) ir prašymų gelbėti per neatsargumą vandenyje atsidūrusius žmones (nuo 4 iki 11). Užtat beveik perpus sumažėjo (nuo 25 iki 16) neatsargios žmogaus veiklos buityje padarinių ir prašymų šalinti tokios veiklos padarinius.
Gamtos stichijų padarinius pernai ugniagesiai šalino 33 kartus, šiemet jau tik 23.
Šiemet PGT vyrams teko 11 kartų vykti ieškoti skenduolių, kai pernai tokių atvejų buvo vos 1 (tai būtent išvykimo, o ne skenduolių skaičiai). Nedažnai, bet vis dėlto dar tenka (4 ir 3 kartus) gelbėti į nepavydėtas situacijas pakliuvusius gyvūnus. Pavyzdžiui, neretai į tokias nepavydėtinas situacijas pakliūva kraštiečių karvės, ganomos kur nors durpingų kanalų išvagotose pievose, kurių šeimininkai nepasirūpina, kad jų maitintoja nepasiektų pažliugusių kanalo pakrančių. Tuomet PGT vyrams tenka pasitelkti visas specialiąsias priemones, kol išvelka tokią nelaimėn patekusią žaląją į sausą vietą.
Labai dažnai ugniagesių pagalbos prašo kitų specialiųjų tarnybų atstovai: pernai tokių atvejų būta 43, o šiemet 35. Jiems tenka ir Greitosios medikams talkinti, kai reikia išnešti iš namų kokį ypač sunkų ligonį, ir butų duris atidarinėti, kai į juos turi patekti policijos pareigūnai.