Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojai labiausiai baiminasi prarasti namuose laikomą pasą ir grynuosius pinigus, tuo tarpu visiškai nebūtų skaudu netekti knygų, vaikų piešinių, santuokos liudijimo bei buities technikos.
Pasak draudimo bendrovės Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, gyventojų apklausa atskleidė, jog labiausiai nenorima prarasti pinigų (84 proc.), paso (72 proc.), informacijos, laikomos kompiuteryje ar kitoje laikmenoje (66 proc.), nuotraukų (54 proc.), dovanotų ar paveldėtų prisiminimą keliančių daiktų (47 proc.), papuošalų (39 proc.), kompiuterių (31 proc.) ir drabužių (25 proc.).
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas pasakoja, kad dažniausiai žalos gyventojų turtui padaro vanduo – apie 35 proc. draudžiamųjų įvykių įvyksta būtent dėl trūkusių vamzdžių. Taip pat neretai gyventojai turto netenka dėl vagysčių, gamtos stichijų siautėjimo bei gaisrų.
„Nors gaisrai tampa tik 5 proc. draudžiamųjų įvykių priežastimi, tai pačios skaudžiausios nelaimės, kadangi liepsnose per trumpą laiką prarandama daugiausiai turto“, – teigia T.Nenartavičius. Draudimo eksperto teigimu, ilgapirščiai vidutiniškai vienu įsilaužimu sukelia 3,5 tūkst. litų žalą. Šiemet draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ registravo 950 gyventojų turto draudimo žalų ir joms atlyginti išmokėjo 3,6 mln. litų.
Gyventojų apklausa atskleidė, jog pinigai ir pasas – patys svarbiausi dalykai, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ar lyties žmogus yra.
„Pinigai – universaliausia priemonė, leidžianti kompensuoti prarastus daiktus, todėl jų reikšmei skiriamas toks didelis dėmesys“, – teigia sociologas prof. dr. Vylius Leonavičius.
„Kita vertus pasaulio šalių vertybių tyrimai rodo, kad Lietuvoje nemaža gyventojų dalis nesijaučia materialiai saugūs, todėl galima spėti, jog pinigų praradimas Lietuvos gyventojams veikiausiai būtų didesnė nelaimė nei labiau pasiturinčių Vakarų šalių piliečiams, kurie, anot tyrimų, jaučia didesnį materialinį saugumą bei dažniau prioritetą teikia asmens saviraiškos vertybėms“, – teigia prof. dr. V.Leonavičius.
T. Nenartavičius pastebi, kad saugumo pojūčio stoką lemia ir mažas turto apdraustumas šalyje. „Vakarų šalyse nuo ugnies apdrausta kone 90 proc. visų individualių namų ir butų, tuo tarpu Lietuvoje – geriausiu atveju tik 25-30 proc. Tuo tarpu nors namų turtas, pavyzdžiui, baldai, buities technika ir pan., draudžiamas dar rečiau.
Tiesa, tiek nekilnojamo, tiek namų turto svarba ir apimtys Lietuvoje nuolat auga. Pastebime, kad turtą drausti labiausiai linkę skaudžios patirties turintys gyventojai, jie įvertina, kaip po nenuspėjamos nelaimės – vagystės, užliejimo ar gaisro – būna sunku turtą atstatyti“, – atkreipia dėmesį draudimo bendrovės atstovas.
Tyrimas atskleidė įdomių skirtumų tarp vyrų ir moterų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad vyrams labiau nei moterims svarbesnis pasas, gimimo liudijimas, informacija, laikoma kompiuteryje ar kitoje laikmenoje, renkamų daiktų kolekcijos, pinigų, kompiuterio, vaizdo ir garso aparatūros ir paveikslų.
Tuo tarpu moterys labiau nei vyrai baiminasi dėl santuokos liudijimo, vaikų piešinių, nuotraukų, dovanoto ar paveldėto prisiminimą keliančio daikto, papuošalų, buities technikos, drabužių, avalynės, baldų bei knygų praradimo.
„Vyrų ir moterų skirtumus diktuoja jų socialiniai vaidmenys, kaip jie save suvokia ir supranta. Moterys linkusios save išreikšti per papuošalus ir drabužius, šeimos ar santuokos vertybėmis, vyrai – domėjimusi technika“, – teigia prof. dr. V.Leonavičius.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime Consulting“ gyventojų apklausą atliko gegužės mėn. Jos metu buvo apklausti 1007 respondentai iš visos Lietuvos.