Gaisrų statistika: pamario gyventojai mokosi saugoti savo turtą ir… leidžia ugniagesiams pamiegoti

Statistika rodo, kad įprastai prasidėjus šildymo sezonui nelaimių, susijusių su šildymo sistemų gedimais, padaugėja maždaug trečdaliu. Praėjusi šilta žiema ir šių metų žiemos pradžia Šilutės ugniagesiams nekėlė didelių rūpesčių. Individualių namų savininkai savo krosnis, centralizuotos šilumos katilus dar kūrena vos po kelias valandas per parą ir didesnių apkrovimų bei su tuo susijusių nelaimių išvengia.

Pernai iki lapkričio Šilutės rajone degė 38 gyvenamieji namai, o šiemet per tą patį laiką mažiau – 31.

Todėl Šilutės ugniagesių viršininkas Rimantas Mačijauskas net pasidalija smagiu ugniagesių bendruomenėje sklandančiu posakiu, kad kai ugniagesiai miega – žmonės džiaugiasi, o verkia jie tada, kai ugniagesiai dirba…

Šiemet, pasak R. Mačijausko, galima pasidžiaugti, kad pamaryje verkiama mažiau, nes ir ugniagesiai turi mažiau darbo.

Šiemet net 30 gaisrų mažiau

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas R. Mačijauskas jau sugrįžo iš atostogų ir sakė, kad gali pasidžiaugti sumažėjusiais savo pavaldinių darbo krūviais. Jis gerai prisimena, kad kelerius ir net keliolika metų anksčiau tokiu metų laiku jau spausdavo šalčiai, tad ir ugniagesiams prasidėdavo itin sunkus laikas.

Statistika rodo, jog šiemet gaisrų skaičiai yra sumažėję. Šilutės savivaldybės teritorijoje 2019 metais iki lapkričio mėnesio buvo registruoti 142 gaisrai, o šiemet iki lapkričio mėnesio tik 114. Šiuos skaičius galima palyginti ir su gaisrais, kurie vykdavo prieš 20 ar 25 metus. Tuomet per metus būdavo registruojama net nuo 400 iki 500 gaisrų.

Gyvenamųjų namų šiemet degė 31, kai per tą patį laiką pernai – 38. Šiemet liepsnojo 12 ūkinių pastatų, o 2019 m. – 14.

Vertinant tokią statistiką, pasak R. Mačijausko, galima daryti išvadą, kad žmonės išmoksta ir įpranta saugoti savo turtą. Šiuolaikiniai gyvenamieji namai statomi atsakingiau, išlaikomos visos būtinos sąlygos, kad apsaugoti medines namo konstrukcijas nuo kaminų, laikomasi kitų reikalavimų.
Neabejojama, kad ir besikeičiančios žemės ūkio technologijos prisidėjo prie gaisrų mažėjimo.

Ūkininkai jau senokai nebekrauna palaido ar presuoto šieno į daržines. Vytinta žolė ar šienas susukama į ritinius, aptrauktus sandaria plėvele, ir laikoma stirtose. Tokias stirtas uždegti galima tik piktavališkai, nes savaime jos neužsidega. Tokios technologijos irgi sudarė sąlygas žymiai sumažinti gaisrų skaičių.

Individualių namų savininkai būtų žymiai saugesni jeigu savo namų kaminus kasmet valytų bent du kartus. Tad jau ir dabar kiekvienas šeimininkas turėtų paklausti savęs, kaip žiemai paruošė savo namų kaminą?

Todėl ugniagesiai nuolat primena, kad prasidėjus šildymo sezonui itin svarbu tinkamai pasirūpinti reguliaria kaminų priežiūra – juos išvalyti. Be to, kasmet daugėja atvejų, kai gaisrą sukelia degių medžiagų laikymas šalia šildymo įrenginių, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad degūs daiktai nuo jų būtų laikomi saugiu atstumu.

Trūksta 10-ies ugniagesių

Šilutės ugniagesiai gelbėtojai šiemet įsikūrė naujose patalpose, kur turi puikias sąlygas ir technikai laikyti, ir poilsiui. Žinia, ugniagesiai dirba pamainomis, todėl ne vienas laisvu metu dar ir ūkininkauja ar užsiima kitokia veikla. Vyrų atlyginimai svyruoja nuo 600 iki 1000 Eur į rankas tiems, kas jau turi didžiausią patirtį. Tačiau šiuo metu Šilutės PGT trūksta net 10-ies darbuotojų.

Ugniagesių gretos, pasak R. Mačijausko, nepilnėja ne todėl, kad trūksta norinčiųjų dirbti šį darbą, o todėl, kad ypač aukšti reikalavimai keliami šios profesijos atstovų psichinės ir fizinės sveikatos būklei.

Ne kiekvienas žmogus gali iškęsti ekstremalius išbandymus dirbant vandenyje, aukštyje ar ugnies apimtuose pastatuose. Būta atvejų, kai iš 10-ies pretendentų tapti ugniagesiais gelbėtojais sveikatos patikros išbandymus praėjo tik vienas žmogus.

Komercijos direktorius, korespondentas