„Muzika – tai mano oras“, – sako 21-erių šilutiškė Greta Dulkytė, kurios atliekamų dainų galėjome neseniai pasiklausyti Šilutės kultūros ir pramogų centrą sudrebinusiame koncerte „Širdies balsas“. Ši galingo balso atlikėja, vos užlipusi į sceną, turbūt nė vieno klausytojo nepaliko abejingo, nes jau keliolika metų skiria dainavimui, muzikai, savo talento augimui.
Greta šiuo metu yra Klaipėdos Universiteto Menų akademijos II kurso studentė, ji studijuoja Operinio dainavimo skyriuje.
Su muzika nuo vaikystės
Nors Greta – apdovanota talentu, tačiau ji sako, kad pasirinktas muzikinis kelias nebuvo lengvas. Mergina pripažįsta, kad ne vieną kartą buvo apnikusios mintys viską mesti. „Kad galėčiau gyventi, egzistuoti, mano plaučiams reikia muzikos. To prašo ir mano siela. Tačiau kartais pavydėdavau bendraamžiams, kurie laisvalaikį skiria ne darbui ar mokymuisi, o tiesiog pramogoms“, – sako pašnekovė. Tačiau tai – tik laikini jausmai, aplankantys dainininkę.
Ji dainuoja maždaug nuo 3 metų, kai pradėjo lankyti Šilutės lopšelį – darželį „Žibutė“. Čia būsimos dainininkės talentą pastebėjo muzikos mokytoja Audra Paulavičienė, kuri vėliau įkūrė vaikų dainavimo popgrupę „O lia lia“. Anot Gretos, būtent ši mokytoja ir įskiepijo meilę dainai. Darželyje būsima atlikėja įgijo pirmosios patirties scenoje, nes dalyvavo įvairiuose koncertuose rajone ir net televizijos konkurse „Dainų dainelė“.
Vėliau Šilutės muzikos mokykloje lankė fortepiono klasę pas mokytoją Giedrę Augaitytę.
„Labai norėjau tobulėti. Ilgai galvojau, kur galėčiau toliau mokytis – Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje? Kadangi turėjau daugiau pažįstamų ir girdėjau gerus atsiliepimus apie uostamiestį, pasirinkau jį“, – sako Greta. 15 metų ji apsisprendė mokslus tęsti Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje.
„Mano gyvenimas nuo tada tapo kitoks. Per dieną turėdavau apie 12 pamokų, prasidedančių nuo 8 val. ryto. iki maždaug 21 val. vakaro su maža pertraukėle greitiems pietums“, – dalijasi patirtimi Greta, prisimindama, kad iš pradžių toks tempas ją net gąsdino. Tačiau kai toks režimas virsta gyvenimo būdu, galiausiai supranti, jog kitaip ir būti negali, juolab kad muzika – tarsi priklausomybė.
Gyvenimas Klaipėdoje ir muzikos mokslai ją stipriai pakeitė. Jauną, perspektyvią dainininkę vokalo subtilybių mokė vieni geriausių mokytojų.
Greta rankose spaudžia vos prieš savaitę į namus parsivežtą I vietos apdovanojimą iš vieno tarptautinio konkurso. Jame šilutiškė varžėsi su kelių šalių geriausiais būsimaisiais solistais. Ji sako, kad mokytojų dėka šiandien gali pasigirti ne viena pirmąja vieta, laimėta tarptautiniuose konkursuose.
Nepamiršta gimtojo krašto
Paprašyta atskleisti kelis savo charakteringiausius bruožus, pašnekovė sako, jog tai padaryti sudėtinga.
„Esu ne tik dainingų, bet ir linksmų plaučių žmogus, man svarbus ryšys su žmonėmis, ypač – artimaisiais, draugais“, – sako Greta, neslėpdama ir vienos įkyrios asmeninės ydos. Tai – tinginystė, kuri kartais pakiša koją. Tada mergina mėgsta užsisklęsti savyje, viską apgalvoti, tokiais momentais gimsta ir eilės, iš jų – autorinės dainos.
Vis dėlto, be eilių, dainų kūrimo, be studijų ir dalyvavimo konkursuose Greta randa laisvo laiko ir sau. Vienas jos pomėgių – stalo žaidimas „Alias“, kurį žaisdama su draugais yra praleidusi ne vieną linksmą valandą. Smagūs laisvalaikio praleidimo būdai – ir kavos gėrimo ritualas prie uostamiesčio pasididžiavimu tapusio laivo – restorano „Meridianas“, savaitgalinės spontaniškos kelionės su draugais.
„Į Šilutę grįžtu retai, per šventes arba aplankyti savo mylimos šeimos, geriausios draugės. Visų jų pasiilgstu, nes susitinkame retai“, – sako Greta.
Ir Šilutės scenoje dainininkė – reta viešnia. Tiesa, ją, atliekančią savo kūrybos dainas, galėjome pamatyti keliuose buvusiuose „Pamario talentų“ konkursuose.
Paklausta apie neseniai Šilutėje vykusį koncertą „Širdies balsas“, kuriame pasirodė atlikėjai, kilę iš Pamario krašto, Greta pasidžiaugia, kad ir ją padainuoti pakvietė koncerto organizatorius, rusniškis dainininkas Valdas Lacko. Mergina pripažįsta, kad operinis dainavimo stilius nustebina publiką, bet smagu išbandyti ne tik save, bet ir klausytojo ausį.
„Visada svajojau Šilutę labiau supažindinti su opera, noriu, kad šis muzikos stilius dažniau skambėtų mano gimtajame mieste“, – sako pašnekovė.
Geru pavyzdžiu provincijos jaunimui ji laiko ir Valdą Lacko – būtent šis rusniškis, pramušęs sieną net į „Eurovizijos“ konkurso pusfinalį, įrodė, jog labai norint galima pasiekti aukštumų.
