Galvosūkis: kaip sumažinti nerūšiuotų atliekų kiekį ir rinkliavos dydį

ATLIEKOS 2Šilutės savivaldybės administracija ir politikai nuolat gauna pretenzijų dėl, žmonių nuomone, pernelyg didelio atliekų tvarkymo mokesčio ir dėl to, kad gyventojams ribojama galimybė mokėti už faktinį sukauptų atliekų kiekį.

Šių metų pavasarį Savivaldybėje sudaryta darbo grupė komunalinių atliekų tvarkymo klausimams spręsti turi rasti gyventojų keliamų problemų sprendimą.

Atliekų mokestis – pagal gyvenamąjį plotą

Komisijai vadovauti yra paskirtas savivaldybės Tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis, joje dirba politikai Vladas Kainovaitis, Raimundas Ambrozaitis, Savivaldybės administracijos specialistai Artūras Losius, Pranas Sirtautas ir visuomenės atstovai Stasys Blinkevičius bei Edvardas Jurjonas.

T.Budrikis „Šilutės naujienoms“ pripažino seniai visiems žinomą tiesą, kad gyventojus piktina Savivaldybės nustatyta tvarka, kad gyventojams komunalinių atliekųsurinkimo ir tvarkymo mokestis apskaičiuojamas ne už faktinį priduotų atliekų kiekį, o pagal atliekų turėtojo gyvenamąjį plotą.

Absoliučiai daugumai gyventojų – butų ir sodybų savininkams – dabar mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal tokį įkainį: 0,07 Eur už 1 kv. m gyvenamojo ploto (apskaitomas iki 100 kv. m gyvenamasis plotas). Taigi valdantieji 100 kv. m ir didesnį gyvenamąjį plotą, nepriklausomai nuo jame gyvenančių žmonių skaičiaus, per metus moka 84 Eur už nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Mokėti už faktinį komunalinių atliekų kiekį gali tik įmonės ir įstaigos, kurios turi atskiras uždaras teritorijas – tereikia deklaruoti ne mažesnį, nei nustatytas minimalus, atliekų kiekį.

Sodybų savininkai teoriškai irgi gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, tačiau jiems privalu deklaruoti, kad kaskart atliekų surinkėjams priduoda ne mažesnį nei 0,24 kub. m atliekų konteinerį. Suskaičiavus metines atliekų tvarkymo išlaidas, išeina, kad šis minimalus atliekų kiekis apmokestinamas keliais eurais daugiau nei rinkliava, skaičiuojama pagal gyvenamąjį plotą. Todėl gyventojams finansiškai neverta deklaruoti atliekų kiekio.

Gyventojai norėtų, kad atliekų tvarkytojai, atvažiavę išvežti šiukšlių, kas kartą pasvertų konteinerius ir užfiksuotų jų kiekį, o paskui pagal kiekį išrašytų sąskaitą už atliekų tvarkymą.

Bet Šilutės savivaldybėje dar nėra pasirengta sverti surenkamas nerūšiuotas komunalines atliekas.

Darbo grupės nariai susirinkimuose analizavo racionaliausius būdus, kaip sumažinti rinkliavos dydį gyventojams. Prieita išvada, kad sumažinus nerūšiuotų komunalinių atliekų kiekius, vežamus į regioninį sąvartyną Dumpiuose, sumažėtų išlaidos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tik tuomet savivaldybės Taryba galėtų svarstyti rinkliavos tarifo mažinimą gyventojams ir įmonėms.

Darbo grupės išvada – atliekos rūšiuojamos prastaiATLIEKU _1

Norėdami įsitikinti, kaip Šilutės miesto ir seniūnijų daugiabučių namų bei individualių sodybų gyventojai rūšiuoja atliekas, darbo grupės nariai rugsėjo mėnesį važinėjo po rajoną ir pasirinktinai inspektavo konteinerių turinį. Pasak T.Budrikio, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug žmonių – galimai net didesnė pusė – komunalines atliekas rūšiuoja blogai. Gali būti, jog jie nesupranta, kad kruopščiai rūšiuodami atliekas galėtų tikėtis mažesnio rinkliavos tarifo. Juk už atrinktą stiklą, plastiką, popierių, metalą, sudėtus į specialius konteinerius kaip antrines žaliavas, Savivaldybei, o tuo pačiu ir rinkliavos mokėtojams, mokėti nereikia.

Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo klausimų darbo grupė įpareigojo Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėją Remigijų Rimkų bei skyriaus vyr. specialistą – gamtosaugininką Praną Sirtautą parengti bei rajono žiniasklaidoje spausdinti publikacijas apie komunalinių atliekų rūšiavimo svarbą bei rūšiavimo tiesioginį ryšį siekiant mažinti atliekų tvarkymo išlaidas bei rinkliavos tarifą.

R.Rimkus lapkričio 10 dieną darbo grupės nariams raportavo, kad pirmoji publikacija jau parengta ir kad netrukus ji bus paskelbta visuomenei.

Be to, darbo grupės narių nuomone, reikėtų paskirti Viešųjų paslaugų skyriaus specialistą vykdyti atliekų rūšiavimo kontrolę, siekti, kad gyventojai, vengiantys rūšiuoti ar tai darantys blogai, būtų įspėjami ar  net baudžiami.

Pasak R.Rimkaus, skyriuje yra specialistas, vykdantis atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrolę. R.Rimkus įsipareigojo papildyti šio specialisto pareiginius nuostatus, kad jis galėtų ne tik tikrinti konteinerių turinį, bet prireikus ir nubaustų gyventojus, nerūšiuojančius atliekų.

Darbo grupės narių nuomone, atliekų surinkėjai turėtų neimti konteinerių su akivaizdžiai blogai išrūšiuotomis atliekomis tol, kol jos nebus tinkamai išrūšiuotos.

Ar atliekos bus sveriamos?

Darbo grupės nariai S.Blinkevičius bei E.Jurjonas yra įsitikinę, kad žmonės visuomet jausis prastai, kol jie bus verčiami mokėti už atliekas ne pagal jų faktinį kiekį, bet už gyvenamojo būsto kvadratinius metrus.

Pasak R.Rimkaus, jau šių metų gruodį Savivaldybė skelbs konkursą atliekų vežėjui parinkti. Numatyta į konkurso sąlygas įrašyti pageidavimą, kad vežėjas per nustatytą laiką įsigytų komunalinių atliekų surinkimo transportą, kuriame būtų atliekų svėrimo ir tų duomenų registravimo įranga. Tuomet savivaldybės Taryba galėtų keisti atliekų surinkimo bei tvarkymo taisykles bei mokesčio skaičiavimo tvarką.

Gamtosaugininko P.Sirtauto nuomone, atliekų apmokestinimas pagal svėrimo duomenis neabejotinai sukels naujų problemų.

Jis sako, kad jau kelerius metus, kai pradėjo veikti dabartinė atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, beveik nebeliko piktnaudžiautojų, vežančių šiukšles tiesiog į gamtą. Be to, bendras visų gyventojų ir įmonių apmokestinimas už atliekų tvarkymą nebesudaro prielaidų saugoti savo konteinerius nuo kitų žmonių, atvežančių išpilti šiukšles ne į savo konteinerį.

Pradėjus sverti kiekvienos sodybos konteinerius ir pagal tai skaičiuojant mokesčius, netruks atsirasti nuo tų mokesčių bandančių išsisukti žmonių: jie vėl šiukšles vers miškuose, pakelėse ar į kaimyno konteinerį.

Įvedus atliekų tvarkymo mokestį pagal faktinį kiekį, beliks svajoti, kad mūsų kraštiečiai nesieks taupyti teršdami aplinką…

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.