Kieno didesnis indėlis į ketvirtadaliu šiemet išsiplėtusias meldinių nendrinukių perimvietes Nemuno žemupyje – atsakingos ir subalansuotos ūkininkų veiklos ar lemtingai palankių šiųmečio pavasario oro sąlygų – niekas dabar jau nebepasvers. Ir nereikia. Nes atėjo laikas visiems padžiūgauti.
Pristatydamas pirmosios šio mėnesio pradžioje vykdytos meldinių nendrinukių apskaitos (fiksuota giedančių patinėlių balsai) rezultatus, penktadienį VšĮ Baltijos aplinkos forumas direktorius Žymantas Morkvėnas Šilutės rajono ūkininkams pranešė gerą žinią. Pagaliau! Dešimt metų krašte nesustabdomai nykusi meldinės nendrinukės populiacija (nuo 400 iki 50 porų) šiemet jau parodė akivaizdžius atsikūrimo ženklus. Šiemet gamtininkai pamaryje aptiko 76 meldines nendrinukes.
Daugiausia jų – Tyrų pelkėje, kuri tęsiasi tarp Priekulės ir Drevernos gyvenviečių Klaipėdos rajone. Šilutės rajone po dvi jų giedojo netgi ten, kur iki šiol nepastebėta. Pavyzdžiui, Sausgalviuose, Alkos polderyje, taip pat Minijos ir Stankiškių kaimo pievose, dviejų ūkininkų valdose.
Vienas jų yra išskirtinai puikaus balso jaunas ūkininkaujantis dainininkas Mindaugas Mišeikis, išgarsėjęs TV šou „2 minutės šlovės“. Net penkis kartus daugiau negu pernai meldinių nendrinukių šiemet aptikta Šyšos polderyje (buvo 3, o dabar – 15). Uostadvario polderyje pernai perėjo dvi, o šiemet – 12 šių nykstančių paukštelių porų.
„Tai jūsų sėkmė“, – kreipdamasis į ūkininkus, kurių suvažiavo per dvidešimt, sakė VšĮ Baltijos aplinkos forumas direktorius Žymantas Morkvėnas. Jo vadovaujama įstaiga įgyvendina ES LIFE+ finansinio mechanizmo ir Aplinkos ministerijos bendrai finansuojamą projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio karštovaizdžio paukščių apsaugą“.
Globaliai nykstančio paukščio meldinės nendrinukės apsaugai būtina tinkamai tvarkyti jų perėjimui tinkamas teritorijas, nukelti šienavimo terminus,mažinti gyvulių ganymo intensyvumą jų buveinėse.
Ž.Morkvėnas susirinkusiems ūkininkams siūlė pasirašyti sutartis, kuriose numatytos gamtai palankaus ūkininkavimo sąlygos ir abipusiai įsipareigojimai. Vykdantieji jas – nušienaujantys teritoriją, kurioje aptikta meldinė nendrinukė, ne anksčiau kaip rugpjūčio 15-ąją (kai paukštis būna dvi vadas jau užauginęs), taip pat išvežantys nupjautą žolę, o ganymą jose apribojantys iki 0,2 sąlyginio gyvulio viename hektare – gali tikėtis tūkstančio litų už hektarą kompensacijos.
Tiesa, dar neaišku, ar (kaip) šios pajamos būtų apmokestinamos. Taip pat – ar prie kompensacijų prisidės Aplinkos ministerija. Pasak Ž.Morkvėno, ministrai keisis, ir seni pažadai gali subyrėti.
Ūkininkai su projekto vykdytojais aiškinosi daug įvairių detalių, rūpimų klausimų, ir į visus gavo atsakymus. Beje, Ž.Morkvėnas, pabrėžęs ūkininkų supratimo ir atsakomybės gamtai svarbą dėl meldinių nendrinukių buveinių ženklaus pagausėjimo, pripažino ir gamtos dovanas. Pernai kraštą buvo užliejęs didelis potvynis, pievose, kur peri nendrinukė, telkšojo vanduo iki birželio. O šiemet jis buvo menkas, šlapžemės greit nusausėjo, ir paukščiai, grįžę iš Pietų, rado saugias lizdavietes.
Pasak Ž.Morkvėno, šlapžemių tvarkymui Baltijos aplinkos forumas turi įsigijęs šienavimo, nupjautos žolės granuliavimo technikos, kai kuriems ūkininkams, kurie neapsieina be pagalbos, padeda sutvarkyti žalienas. Be to, jau baigiama rekonstruoti Tulkiaragės siurblinė, kuri netrukus atvers duris turistams, o jie čia ras vaizdinės medžiagos apie ilgalaikį meldinės nendrinukės apsaugos projektą ir iliustruotas jo sėkmės istorijas.
Meldinė nendrinukė yra vienas rečiausių migruojančių pelkių paukščių giesmininkų Europoje.