Vietiniai neslepia: tai, kad nesibaigiančio lietaus neatlaikė šimtametė siena šalia viaduko, stebėtis nėra ko – juk ilgaamžė. Bet tai, kad nė metukų nesulaukė vos pernai kelininkų remontuotas kelio šlaitas, jau geriausiai parodo šiandienos statybų kokybę. Bet labiausiai šioje vietoje gaila mūsų visų pinigų, paleistų vėjais…
Sienos griūtis – ne pirmoji
Istorinis Švėkšnos viadukas – pėstiesiems skirtas tiltelis virš įvažiavimo į Švėkšną, jungiantis šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventorių ir grafų Pliaterių parką. Statinys ne tik suteikia unikalumo miesteliui, yra išskirtinis visos Lietuvos mastu, jo vaizdas puošia ir Švėkšnos herbą, bet yra ir savotiškas „galvos skausmas“ seniūnijai, visais įmanomais būdais besirūpinančiai šiuo unikaliu statiniu.
Viadukas – nacionalinės reikšmės saugomas inžinerinis objektas, nuo 2005 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą. Statytas jis beveik 20 metų anksčiau nei pati bažnyčia, apie 1885 metus kartu su bažnyčios šventoriumi.
Viadukas – dviejų angų arkinis tiltas su akmenų ir plytų mūro konstrukcijomis. Statinio dekoratyvinės detalės yra neogotikos stiliaus, kaip ir šventoriaus mūras. Sumūryti arkiniai tilto skliautai, įrengti turėklų špiliai su stogeliais, turėklai puošti ažūru. Mūrui panaudotos raudonos plytos. Važiuojamoji dalis praeina pro vieną iš viaduko angų, o virš angos pakabintas įspėjamasis eismo ženklas, ribojantis po viaduku pravažiuojančių automobilių gabaritus.
Ir štai vasario 1-ąją, neatlaikiusi nuolatinės transporto priemonių keliamos vibracijos ir nesibaigiančio lietaus, mūro siena nugarmėjo žemyn.
Sužinojęs apie tai, seniūnas Alfonsas Šeputis reagavo operatyviai: pažeistą įvažiavimo į miestelį teritoriją aptvėrė STOP juosta, informavo rajono savivaldybės vadovus. Pasak seniūno, inžinerinis objektas yra paveldo teritorijoje, prižiūrimas seniūnijos, kuri rūpinasi akmenų sienos siūlėmis, reikalui esant jas užglaisto. Tačiau ši griūtis tikrai ne pirmoji, prieš keliolika metų panašiai jau buvo nutikę. Tuomet viską sutvarkė seniūnija savo žmogiškaisiais ir technikos ištekliais.
Tačiau šį kartą tvarkymo darbų neketinama imtis, nes seniūnija neturi galingos, bet mažagabaritės technikos. Be to, atliekant tokius darbus reikėtų stabdyti eismą, uždaryti kelią. Tikimasi, kad tarpininkaujant savivaldybei, darbus atliks statybinė organizacija su tam pritaikyta technika.
Šlaitas nesulaukė nė metukų
Dar visai neseniai švėkšniškiai laimingi džiūgavo, kad po daugybės prašymų, raštų ir aimanų Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir UAB „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį dėl kelio Nr. 2208 Pėžaičiai-Švėkšna ruožo nuo 5,22 iki 11, 261 km atkarpos kapitalinio remonto. Praėjusių metų pabaigoje darbai buvo baigti, rajoninis kelias suremontuotas. Visi lyg ir buvo laimingi, tik… neilgai.
Tą pačią vasario 1-ąją dalis naujai suremontuoto šlaito su visomis paklotomis plytelėmis irgi nuslinko žemyn. Dabar dar sunku pasakyti ar tai galėjo nutikti dėl technologinių klaidų, ar dėl nepalankių oro sąlygų. Kokios šio įvykio priežastys – nustatys specialistai. Bet kad buvo atlikta aplaidžiai, tai jau dabar akivaizdu ir suprantama kiekvienam, nes naujasis statinys net metukų sukakties nesulaukė…
Pasak seniūno A. Šepučio, aišku viena: kad naujai sutvarkytas šlaitas turėjo susistovėti, apželti žole.
Situacija bus stebima ir toliau, nes dabar jau neramu, kad gausūs pastarojo meto lietūs, plaunantys gruntą, įtaką kelio šlaitui darys. Šlaito remonto darbais, tikėtina, turės pasirūpinti Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Na, o švėkšniškiai vienpusiškai vertina netikėtą dviejų „skaudulių atsivėrimą“. Anot vietinių, kad šimtametės mūro sienos gausios ir sunkios technikos vibracijos neatlaiko – nieko stebėtino. Bet kad šlaitas su plytelėmis vos po kelių mėnesių nučiuožia, tai jau šiuolaikinių statybininkų atliktų darbų kokybė tik šypseną kelia. Bet dar labiau apmaudu darosi matant, jog mūsų visų biudžeto pinigai leidžiami, tiesiogine žodžio prasme, vėjais. Arba dar tiksliau – tiesiog išplaunami…