Gamtos išdaigos: žydi gėlės, tuokiasi paukščiai, žaliuoja žemdirbių laukai

gamtaJeigu šiais laikais sausio viduryje piktoji pamotė išsiųstų našlaitę į mišką parnešti žibučių, jai nereikėtų klampoti per pusnynus ir tai tikrai nebūtų neįveikiamas uždavinys – mėlynos žibučių akelės jau skleidžiasi bene visuose Lietuvos miškuose…

Nei gamta, nei žmonės to dar nematė: sausio vidury Lietuvoje – balandžiui ir rugsėjui būdingi reiškiniai. Šilutiškiai taip pat dalijasi besiskleidžiančių medžių pumpurų ir žaliuojančių rožių, žydinčių saulučių, raktažolių, našlaičių ir grybų nuotraukomis. Žemdirbiai nedžiūgauja – baiminasi, kad vegetuoti pradėję javai užėjus šalčiams nušals, tad – gresia badmetis. O paukščių stebėtojai pasakoja apie visai neįprastą šiam metų laikui sparnuočių elgesį. Tokių reiškinių galima pamatyti kiekviename Šilutės rajono kampelyje. Gamta bunda dar nė neužmigusi.

Mokslininkai teigia, kad nors daugumai lietuvių tokia žiema ir patinka, gero čia nieko nėra.

Paukščiai „kelia vestuves“

Skaitytojai pačiame Druskininkų centre, priešais vandens pramogų parką užfiksavo ant pastato stogo tupintį gandrą. Reikia pripažinti, kad tokia gamtos „išdaiga“ labai neįprasta. Neaišku, ar paukštis gerokai anksčiau parskrido, ar net nebuvo iškeliavęs į šiltuosius kraštus, tačiau jei netikėtai spustels šaltukas, sparnuotis gali pražūti.
Gamta galveles susuko ir sparnuočiams Pamario krašte.

„Mano gyvenime pirma tokia žiema“, – sako, ir vargu ar ką nors tuo nustebina Ventės ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys. Ilgametis ornitologas, kuris daug metų su mūsų skaitytojais dalijasi rekordiškais paukščių sužiedavimo skaičiais, šįkart nustebina priešinga informacija. Anot jo, šiuo metu vos po vieną ar du sparnuočius įkliūva į stoties tinklus, o paukščių migracija taip silpnai vyksta todėl, kad Lietuvoje ir šilta, ir maisto jiems visuose kampeliuose yra apsčiai.

Dar įdomiau tai, kad kai kurie sparnuočiai jau ir „vestuves kelia“. Štai jūrinių erelių, kurių įprastomis žiemomis būdavo galima pamatyti vos vieną kitą, šiuo metu pamaryje kiek tik nori. Kai kurios poros, pasak V. Jusio, jau ir šalia lizdų tupi. „Vestuves“ jau kelia ir krankliai, kurie įprastai kiaušinius dėdavo tik vasario gale. Tad, pasak ilgamečio ornitologo, galima manyti, kad šiemet šie paukščiai perės žymiai anksčiau.

Geles heleborai_2Į pamarį iš šiaurės šiemet netikėtai daug priskrido ir paprastųjų suopių, kurie ankstesniais metais laikydavosi kur kas piečiau mūsų. V. Jusys sako, kad jei dabar pašaltų ir pasnigtų, paukščių migracija gerokai paspartėtų.

Dingo žiemos pranašės zylės

Kūlynų miško pakraštyje, vienkiemyje gyvenanti Regina pasakoja, jog tikriausias žiemos pranašas jos kieme kasmet būdavo pulkai zylių. Moteris šiuos sparnuočius globoja jau daug metų, prisipažįsta, jog neretai joms lašinukus net ir pirkdavo. O zylės savo ruožtu kiekvieną rudenį žinojo, kur joms sukti pritrūkus maisto. Pasak Reginos, jos globotinės daugybę metų būdavo tokios drąsios, kad laiku neradusios įprastos maisto porcijos net ant vasaros virtuvės palangių sutūpdavo ir kantriai laukdavo. Neretai kartu su jų pulku prisistatydavo dar ir genys.

Šiemet Regina apgailestauja, kad savųjų globotinių dar nė akyse neregėjo. „Kai jas pamatysiu, aš tikrai žinosiu, kad žiema jau ateina. Bet dabar dar tvirtai galiu pasakyti, kad arti jos nėra“, – sako moteris.

O kol kas šalia jos sodybos esančiame miške augantys krūmai jau irgi skleidžia lapelius, tad, anot Reginos, greičiausiai jau pavasarėja.

Gėlės ir džiugina, ir kelia nerimąGeles Lazdynai_Edvardo

„Visos gėlės lenda iš žemės“, – apsilankęs savo sode stebisi jau ne vienas šilutiškis. O paprašę skaitytojų pasidalinti pačių pastebėtais „pavasario“ vaizdais sulaukėme nuotraukų gausos.

Štai Cintjoniškių gatvėje gyvenantis Gintaras nerimauja dėl savo rožių. Vyras daug metų augina šias gėles, ir nepamena, kad sausio viduryje jos dar būtų nenumetusios lapų. Krūmai žaliuoja it niekur nieko, o vienas stebina labiausiai – jis sukrovė žiedą, ir regis tik ir laukia, kad galės jį išskleisti. „Kas su jomis bus? Ar jos beturės jėgų krauti žiedus ir žydėti pavasarį?“ – tarsi pats savęs klausia Gintaras ir neranda atsakymo.

Daiva iš Juknaičių pasidalija ir visai vasariškais savo rožių, augančių lauko terasoje vaizdais. O Barzdūnų gatvėje gyvenanti Jurgita jau džiaugiasi šalia sodybos išsiskleidusiais heleborų ir našlaičių žiedais, nors įprastai šios gėlės moterį džiugindavo tik pavasarį. Ji atsiunčia ir Šilutėje, palei pėsčiųjų ir dviračių taką pavasariškai nutįsusių lazdynų žirginėlių bei Aukštumalės gatvėje gyvenančios bičiulės kieme besiskleidžiančių snieguolių nuotraukas.

Net sausio 5-ąją heleborai šiemet pražydo ir šilutiškės Judrės kieme. Teigiama, kad šis augalas, dar vadinamas Kristaus rože, tokį pavadinimą gavo ne tik todėl, kad yra toks pat įspūdingas, kaip sodo karalienė. Pasak legendos, jis pirmą kartą buvo rastas netoli lovelės, kurioje gimė Jėzus. Pietuose žydi žiemą (lyg prisimindamas Kristaus gimimą), Europoje – pavasarį, dažniausiai – tik Velykų metu, net ir po sniegu.

Lazdynais palei Šyšą grožisi ir Edvardas, o kartu primena, kad tai – anksčiausiai pražystantis Lietuvoje krūmas. Paprastai Lietuvoje jis pradeda žydėti kovo ar balandžio mėnesiais, kartais sužydi ir vasarį.

Šilutėje, Darbininkų g. gyvenantis Gvidas jau džiaugiasi paprastosios gebenės žiedais. Šis daugiametis, visžalis augalas paprastai žydi rugsėjį—spalį, tačiau Lietuvoje – labai retai.

Barvų kaime gyvenanti Judita taip pat pasidalijo bundančių savo sodybos augalų vaizdais. Jos sodyboje jau matyti ir lendantys balti narcizų žiedai, žydi raktažolės. Paklausta ar nejaučia nerimo, kad spustelėję šalčiai gali nukąsti spalvingus žiedelius, Judita atsakė, kad taip žinoma gali nutikti, bet šiandien tie žiedeliai džiugina, o džiaugtis, anot jos, reikia kasdien. Moteris sakė, kad anksčiau šiuo laiku tokių anomalijų nefiksavo, tačiau pernai sausio 6-ąją miške ji rado voveraičių.

Įprastai vasaros pabaigoje atsirandančiais grybais šiemet džiaugėsi ir šilutiškis Edvardas. Jo pirmadienio, sausio 20 – osios, laimikis – voveraitės, kurias jis rado Ramučių miške. „Šiandien geras oras, tad prigrybavau…“, – sako nuotraukomis pasidalinęs vyras.

Ūkininkai nedžiūgauja

Geles snieguolesTačiau džiugesiu dėl šiltos žiemos nespinduliuoja žemdirbiai. Šilutės ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pasakoja, jog žiemkenčiai šiuo metu jau vegetuoja ir „patys nebesupranta, ką jiems daryti“. Anot ūkininko, jei tokie orai išsilaikys ir vasarį bei kovą – gerai, bet jei staiga atšals – viskas nušals ir derlius bus labai skurdus. K. Andrijausko žodžiais tariant, „biednystė“ garantuota.

Jis prisimena 2016-uosius, kuomet po tokios pat šiltos žiemos kovą spustelėję šalčiai nušaldė visus jau ūgtelėjusius javus. O stebuklais – kad žiemos visai nebus – pašnekovas sako netikintis, anot jo, vis tiek ateis tas laikas, kai vaikai rogutes išsitrauks.

Tokia žiema, pasak K. Andrijausko, gera tik gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams, kurių daugelis jau laiko šalčiams atsparias galvijų bandas. Tokie galvijai šį sausį lauke jaučiasi puikai, bereikia tik jiems atvežti pakankamai pašaro.

Tas pats visoje Lietuvoje

Tikru pavasarišku grožiu dalijasi ir kitų Lietuvos kampelių gyventojai. Nuostabiais žiedais džiaugiasi Kretingos rajone esančio japoniškojo sodo darbuotojai. Jie dalijasi žydinčių rožinių sakurų, japoninių hamamelių ir žalčialunkių nuotraukomis, sako, kad jau netrukus ir čia pražys heleborai. Sodo darbuotojai tokį gausų augalų žydėjimą sausio mėnesį mato pirmą kartą.

Pavasariui būdingi vaizdai fiksuojami ir Vilniuje, kur prie parduotuvių jau pardavinėjami kačiukai, pardavėjos rodo ir miške rastas žibutes. Vilniaus botanikos sodo specialistai praneša, kad stebi akivaizdžiai augančius brokolius ir rabarbarus, pumpurus ten jau skleidžia serbentai, žiedus kelia rododendrai. Žinomi botanikai viešojoje erdvėje dalijasi pastebėjimais, kad tokia žiema augalams „lyg ir poilsis, bet lyg ir ne“. Daugelis augalų, anot jų, yra sutrikę: lyg ir pumpurai sukrauti, lyg ir skleidžiasi, lyg ir ne…

Tokių anomalijų nėra buvę

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad gruodžio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,6 °C. Nuo 1961 m. šiltesnis gruodis stebėtas tik 2006-aisiais, kai fiksuota 4,3 °C temperatūra, ir 2015-aisiais, kai termometrai rodė 2,7 °C. Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje ir Laukuvoje (1,5 – 1,9 °C), šilčiausia, žinoma, pajūryje (3,9 – 4,4 °C).

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 6,0° anomalija): nuo 0,6 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 4,9 °C pajūryje. Aukščiausia oro temperatūra siekė 4 – 8 °C, Nidoje – 8,6 °C. Meteorologai praneša, kad sausio 15 d. didesnėje Lietuvos dalyje buvo pasiekti nauji šilumos rekordai, o į tų rekordininkų sąrašą pateko ir Šilutė. Mūsų mieste tądien užfiksuota 7,8 laipsnių šiluma.gebene

Žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šiemet žiemos iš viso nebus, ir ragina susirūpinti dėl klimato kaitos. LRT radijui praėjusią savaitę ji sakė, kad jau turėtume priprasti ir susitaikyti su tuo, jog gyvename tokiu laiku, kai sinoptikams yra labai sunku ką nors prognozuoti, nes bendra atmosferos cirkuliacija yra išbalansuota.

Mokslininkė prisiminė, kad pirmasis toks išskirtinis laikotarpis buvo 2008-aisiais, kai pirmąkart vidutinė metinė temperatūra, parodanti klimato kaitą ir temperatūros augimą, pasiekė dideles aukštumas ir per visą žiemą nebuvo sniego. Vasarį žemdirbiai išėjo arti laukų, o kovo pabaigoje pražydo alyvos. Tada, pasak meteorologės, vis tiek buvo drungna, o ne šilta, kaip dabar.

2019-ieji buvo patys karščiausi nuo matavimų pradžios. „Reikia būti visiškai aklam, kurčiam, kad nematytum, kaip klimatas kinta“, – sakė A. Galvonaitė.

Klimatologas dr. Donatas Valiukas teigia, kad tokių anomalijų Lietuvoje neatsimena ne tik pamariškiai – jų apskritai dar nėra buvę. Mokslininkas irgi siūlo prie tokių šiltų žiemų priprasti, nes jos kartosis vis dažniau. Ir neabejoja — tokie reiškiniai vyksta dėl klimato kaitos. „Ta užsitęsusių šiltų mėnesių serija – tai stipri anomalija, daugiau nei pusės metų trukmės. Kažko panašaus gal ir buvo, bet tokio mąsto kol kas nėra buvę“, – lrytas.lt aiškino mokslininkas. Anot klimatologo, šalnų neturėtume sulaukti dar mėnesį.

A. Galvonaitė žiemos mylėtojų irgi neguodė. „Prognozavome, kad paskutinį dešimtadienį dar gali rimtai pašalti, tačiau šis džiaugsmingas reikalas sumenko. Dabar manoma, kad viena ar kita žiemiška diena gali pasirodyti. Buvo manoma, kad gal vasarį, kuris yra šalčio ir pūgų mėnuo, tačiau dabar vasario pradžia bus šilta, kaip ir sausio vidurys“, – sakė mokslininkė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.