Nepaisydami žiemiškų orų, Nemuno deltos regioninio parko specialistai suorganizavo jau antrąjį žygį po Aukštumalos pelkę. Ir šiemet taip originaliai nutarta paminėti Pasaulinę pelkių dieną, kuri minima vasario 2-ąją.
Renginiai organizuojami visoje Lietuvoje
Pasaulinę pelkių dieną mini visos prie Tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, tarp jų – ir Lietuva. Ši diena pažymima organizuojant įvairius renginius ir švietėjiškus projektus – rengiant išvykas į šiuos gamtos objektus, pristatant naujai įrengtus pažintinius takus ir kt.
Lietuvoje yra 5 pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos vietovės: mūsų rajono Nemuno deltos regioninis parkas bei Žuvinto, Kamanų, Čepkelių ir Viešvilės gamtiniai rezervatai. Lietuvoje pelkės užima tik apie 7 procentus viso ploto.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Tarptautinės pelkių dienos renginiais stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į šių gamtos objektų apsaugą, jų biologinę įvairovę. Mat pelkėse yra ypač retų augalų ir gyvūnų, kurie įrašyti į Raudonąją knygą. Gali būti, kad jose gyvena net ir dar neatrastos rūšys.
Pelkės ir šlapžemės yra svarbios ne tik mokslininkams. Nuo jų išlikimo priklauso ir visos žmonijos išlikimas bei gyvenimo Žemėje kokybė. Todėl taip svarbu jas išsaugoti.
Žinia, pelkės sparčiai sausėja ir nyksta – dėl to kalta netinkama žmogaus veikla. Pelkių praradimu mokame už žemių sausinimą ir melioraciją. Tokia žmogaus veikla yra pražūtinga ir retiems pelkių paukščiams.
Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.
Atsigėrė ežerėlių vandens, išklausė specialistų pasakojimus
Penktadieninį žygį po mūsų krašto Aukštumalos pelkę organizavo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius, rekreacijos specialistė Aurelija Jakštaitė ir kraštotvarkininkė Jovita Stanionienė. Jie dalyvauti ekologiniame žygyje po pelkę pakvietė visus norinčius.
Šiemet į žygį susirinko net kelis kartus daugiau nei pernai gamtos mylėtojų – į pelkės platybes leidosi daugiau nei keturios dešimtys įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų šilutiškių.
Kaip reta palankus tokiai ekskursijai pasitaikė ir oras, tad žygeivių nuotaika nuo pat ekskursijos pradžios iki pabaigos buvo puiki.
Renginyje dalyvavo ir Lietuvos gamtos fondo atstovas Nerijus Zableckis, kuris pristatė įgyvendinamą projektą „LIFE Aukštumala“. Šio projekto tikslas yra atkurti ir palaikyti gerą pelkės būklę, užtvenkiant jos teritorijoje esančius kanalus. Projekto vykdytojai tikisi, kad artimiausiais metais pamatysime akivaizdžius Aukštumalos pelkės atsigavimo požymius.
Žygeiviai sustodavo įdomesnėse pelkės vietose ir išklausydavo specialistų pasakojimų apie čia augančių augalų ir besiveisiančių gyvūnų įvairovę, pelkių naudą žmonijai. 
Žygio vedlys R.Kubilius pabrėžė, jog žmonių lankymasis telmologinio draustinio teritorijoje yra ribojamas. Taip yra dėl to, kad žmogus, eidamas pelkės danga, palieka savo pėdos įspaudą, kuris pasilieka ilgam laikui, o kartu ir gali pakenkti trapiai vietos augalijai. Tačiau tol, kol kiminus sukaustęs įšalas, lankytojų daroma žala yra minimali.
Keliautojai ragavo pelkių ežerėlio vandens. Nors ežerėlis buvo padengtas ledu, bet prasikirtus eketę pavyko pasisemti vandens. Visi ilgai prisimins arbatos spalvos ledinį vandenį su neįprastu kiminų prieskoniu.
Pasiekė keliauninkai ir pelkės ribą su durpynu, kur 2011 metais viską nuniokojo kelias dienas siautęs gaisras. Čia buvo proga užkąsti ir dar kartą pasimėgauti lediniu ežerėlio vandeniu.
Žygio pabaigoje visų laukė karšta arbata, kurią gurkšnodami visi aptarė patirtus įspūdžius.