„Šilutės rajono ženklas turėtų būti ne žuvis, o paukščiai, kurių Nemuno deltoje turime išties nemažai. Esame garsūs tuo, kad galime pasigirti čia perinčiomis retų paukščių rūšimis“, – įsitikinęs asociacijos „Pamario delta“ pirmininkas Saulius Stankevičius.
Gamtai ir paukščiams neabejingus krašto žmones vienijanti organizacija siekia prisidėti prie retų paukščių išsaugojimo, todėl dalyvauja įgyvendinant įvairius gamtotyrinius – gamtosauginius projektus. Norėdama išsaugoti retas paukščių rūšis, praėjusį savaitgalį „Pamario delta“ Šilutėje surengė konferenciją, skirtą būtent skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę.
Mintimis dalijosi dvi dienas
„Pagrindinė asociacijos veiklos kryptis – Pamario krašto pristatymas pasauliui. Turime vieną didžiausių paukščių migracijos takų Europoje, tačiau, keista, informaciją apie paukščių migracijos ypatumus, buveines gauna tik pavieniai žmonės. Negalime padėti atvykstantiems paukščių stebėtojams, fotografams. Taip yra todėl, kad informacija paprasčiausiai nėra susisteminta. Gerokai mažesnius paukščių migracijos takus turinčios Ispanija ir Lenkija yra sukūrusios kur kas geresnę sistemą“, – pristatydamas renginį kalbėjo S.Stankevičius.
Visai neseniai, vykdydami projektą „Bendradarbiavimo iniciatyvos kraštovaizdžio kūrimui“, asociacijos atstovai Anglijoje lankėsi tarptautinėje mugėje „The British Birdwatching Fair 2011“. Ten, pasak S.Stankevičiaus, komanda pasisėmė minčių ir idėjų, kaip reikėtų saugoti paukščius, užmezgė ryšių su kitų šalių gamtos saugotojais. Įgyta gerąja patirtimi norėta pasidalinti su Klaipėdos universitetu, bendruomenių – asociacijų nariais, saugomose teritorijose ūkininkaujančiais vietiniais gyventojais, ornitologais, jaunaisiais gamtininkais ir kitais gamtai neabejingais žmonėmis.
Dvi dienas trukusioje konferencijoje pranešimus skaitė daug žymių ornitologų ir gamtininkų: Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros docentas dr. Algimantas Petraitis, lektorė Dalia Pakeltytė, Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis, miškininkas Arūnas Miklovis. Kalbėjo ir Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Prakapienė bei Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.
Kalbėta apie biologinės įvairovės išsaugojimą Nemuno deltoje, jos svarbą saugant perinčius ir migruojančius paukščius, vietos gyventojų vaidmenį, gamtai palankų ūkininkavimą, paukščių saugumą krašto miškuose.
Vėjo jėgainių įtaka – minimali
Ypač aktualų pranešimą – „Vėjo jėgainių įtaka ir poveikis migruojantiems paukščiams“ – skaitė dr. A.Petraitis. Saugų seniūnijos Čiūtelių, Lankupių, Grumblių kaimuose turėtų atsirasti vėjo jėgainių parkas. Saugų seniūnė Anastazija Oželytė pasakojo, kad kai kurios vietovės, kuriose planuojama statyti jėgaines, stebimos paukščių migracijos ir susibūrimo vietos. Žmonės baiminasi, ar vėjo jėgainės nekenks paukščiams.
Keletą sezonų paukščių migracijos ypatumus, praskrendančių paukščių rūšis Kretingos rajone, trijų vėjo jėgainių parkų zonose, sekęs ornitologas sako didelių pokyčių nepastebėjęs. Nustatyta, kad migracijos metu šalia vėjo jėgainių, kurios stovi Šiaurės rytų Atlanto paukščių migracijos kelyje, praskrenda tos pačios paukščių rūšys. Tiesa, mažesniais kiekiais.
„Vieną rudens ir vieną pavasario sezoną vėjo jėgainių parkuose atlikome specialias nuo jėgainės sparnų žuvusių paukščių paieškas. Radome vieną juodąjį strazdą ir dirvinių vieversių, nors pro šalį praskrenda apie 40 paukščių rūšių. Vieversių patinėliai turi įprotį čiulbėdami kilti statmenai į viršų, matyt, taip juos besisukantys sparnai ir numuša. Paprastai paukščiai sugeba atpažinti vėjo jėgaines, kaip kliūtis, be to, praskrenda aukščiau jų ar pro šalį, šiek tiek pakeisdami kryptį“, – pasakojo mokslų daktaras.
Pasak A.Petraičio, kur kas didesnė problema – paukščių žūtis, kai jie atsitrenkia į langus. Ornitologai spėja, kad paukščius pavilioja stikle atsispindintis vaizdas, esantis paukščiams už nugarų. Šią problemą jau bandoma spręsti. Rygoje vykusioje tarptautinėje ornitologų konferencijoje buvo pranešta, kad jau kuriami vaizdo neatspindintys stiklai.
„Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad kur kas didesnę žalą paukščiams daro anglimi kūrenamų ir atominių elektrinių poveikis gamtai“, -sakė ornitologas.
Perspektyviausias – ekoturizmas
Kalbėdamas apie biologinę įvairovę Nemuno deltoje, kuri yra pats svarbiausias Pamario krašto gamtinis objektas, deltos regioninio parko direktorius R.Lydis neslėpė, kad saugant gamtą neretai kyla dviprasmybių: kas padeda vienoms paukščių rūšims, tas iš dalies kenkia kitoms.
„Grėsmė gamtai kyla tada, kai suintensyvėja žemės ūkio veikla, turizmas. Spręsdami šią problemą ateityje planuojame sudaryti specialius maršrutus. Žinoma nepadeda ir nepakankamas gamtotvarkinių priemonių finansavimas, klimato kaita. Tačiau daugelį dalykų galime keisti patys. Tereikia atsikratyti vartotojiško požiūrio į gamtą, aiškinti savo aplinkai – šeimai, draugams, pažįstamiems, kuo svarbi ir naudinga bioįvairovės apsauga, mažinti gyvūnijos trikdymą, ypač tada, kai paukščiai peri“, – pasakojo R.Lydis.
Nemuno deltoje, kuri sudaro vos 3 procentus visų saugomų Lietuvos teritorijų, priskaičiuojama daugiau nei 680 augalų rūšių, iš kurių net 25 yra įrašytos į Raudonąją knygą. Paukščių rūšių suskaičiuota daugiau nei 300, iš kurių net 180 Nemuno deltoje ir peri. 58 paukščiai įrašyti į Raudonąją knygą, 54 jų – į ES labiausiai saugomų paukščių sąrašą.
Deltoje galima pamatyti jūrinį erelį, griežlę, stulgį, rudę, didįjį erelį rėksnį ir meldinę nendrinukę.
Kad visos šios ir kitos paukščių bei augalų rūšys būtų išsaugotos, be jokios abejonės, žmogaus ūkinė veikla turi būti protinga, vystomas gamtą tausojantis turizmas.
Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė, asociacijos „Nemuno deltos namai“ narė B.Servienė pabrėžė, kad pagrindiniai regiono turistai – žvejai ir vandens turizmo bei pramogų mėgėjai, gamtos mylėtojai. Nenuskriausti lieka ir kultūrinio, automobilių bei dviračių ir ekologinio – pažintinio turizmo mėgėjai.
Paveldosaugininkė sakė, kad geriausias perspektyvas vystytis saugomose teritorijose turi ekoturizmas. Pasak B.Servienės, į nedideles grupes orientuotas turizmas skatintų ir vietos bendruomenių raidą, nes dėmesys kelionių metu skiriamas ir aplinkosaugai, ir vietinės kultūros paramai. Reikėtų sukurti tobulą turizmo valdymo sistemą, kuri leistų koordinuoti turizmo infrastruktūros plėtrą ir skleisti informaciją.