Kai tenka pakeliauti plentais ir vieškeliais po šimtamečių ąžuolų alėjų skreitais Nemuno žemupyje, net ir lapijai jau nukritus, sunku pamirti įspūdžius. Ąžuolai keri didybe. Ir giliai sukrečia žūtimi.
Smalininkuose, panemunės miestelyje Jurbarko rajone – virš pusantro šimto ąžuolų abipus kelio, vedančio link Klaipėdos, stovi didingi, tvirtalapiai, tvirtašakiai, gajūs ir gyvybingi. Net ir tie, kurie yra apdaužyti ir žaizdoti, nukentėjusiais per automobilių avarijas storais, grublėtais kamienais. Nes tie, kurie nudžiuvo – seniai išpjauti, o senuose plačiuose kelmuose nasturtų kupsteliai pasėti.
Smalininkų gamtos paminklas, 189 ąžuolų alėja, kaip ir daugelis kitų šalyje, neišvengė audrų ir gruntinių vandenų užterštumo poveikio, šen ten vienas kitas medis išvirto. Bet sausuolius išpjauti ir alėją sutvarkyti taip, kad ji būtų saugi žmogui ir netaptų kenkėjų perykla – pastangų nepagailėta.
Kitokį vaizdą praėjusios savaitės gale teko išvysti gretimoje Pagėgių savivaldybės teritorijoje, gamtos paminklo statusą turinčioje Šereitlaukio ąžuolų alėjoje. Ji yra Vilkyškių seniūnijos pakraštyje, netoli Šereitlaukio gyvenvietės. Valstybės saugomo gamtos paminklo statusą čia turi maždaug 120-180 metų amžiaus 39 ąžuolų alėja.
Bet joje sausuolių – jau bent dešimtadalis, vieni vėtrose lūžta, kiti stovi pusplikiais kamienais, bet kada gali griūti. Ar gamtos paminklo statusas neleidžia sausuolius iš alėjos pašalinti, kol nenuvirto?
„Tvarkyti būtina ir reikia, tai regioninio parko funkcija, jei tai problematiška, turėtų mums pranešti“,- sako Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos direktorės patarėja Rūta Baškytė.
Bet kodėl ąžuolai miršta, kodėl įspūdinga alėja taip sparčiai nyksta?- klausiu ilgamečio pamario krašto miškų urėdo, Auksinio ąžuolo lapo medaliu šiemet apdovanoto veterano Stepo Bairašausko.
Žinomas profesionalas aiškina, jog ąžuolai ir uosiai maždaug prieš 5 metus nežinia dėl ko pradėjo masiškai džiūti. Ne tik Pagėgių krašte, Rambyno regioniniame parke(RRP), bet ir Kavolių girioje (Žemaitkiemio girininkija) daug ąžuolų žuvo. “Mokslininkai teigė, jog pakenkė užterštas gruntinis vanduo, bet dabar nykimo procesas jau, atrodo, sustojęs”, – sako S.Bairašauskas.
Pasak ilgamečio miškininko, gamtos paminklą, Šereitlaukio ąžuolų alėją, nuo sausuolių būtina išvalyti, nors tai – pakankamai sudėtingas, laiko ir darbo sąnaudų reikalaujantis darbas. “Trūkstant parkui lėšų, gal vien už medieną gali atsirasti norinčiųjų šį kirtimą atlikti”, – sako S.Bairašauskas.
Specialistai ir visuomenė seniai pripažino – Rambyno regioninio parko kraštovaizdis yra išskirtinai gražus, kontrastiškas, kalvotu reljefu, net lietuviškąja Šveicarija pavadinamas. Audrose griūvantys gamtos paminklo ąžuolai nenustelbia viso landšafto ir kraštovaizdžio didingumo ir grožio.
Jo reljefo įspūdingumu galima ir verta pasigrožėti, įkopus į išvalytus, sutvirtintus Vilkyškių, Šereitlaukio pilakalnius bei naujuosius apžvalgos bokštus. Nuo jų viršūnių atsiveria nepakartojamos Vilkyškių, Nemuno ir Jūros santakos slėnių, Ragainės(Karaliaučiaus sritis) apylinkių panoramos. Visa tai – europinės paramos tikslingo ir efektyvaus panaudojimo pavyzdžiai, kurių naudos turizmo plėtrai, lankytojų srautų didinimui – nepaneigsi.
Net kai žaluma nunykusi, o dangus apniukęs, pakylėtai nuteikiančių įspūdžių pasisemti galima nukeliavus kad ir iki Raganų eglės.Kai prieš Kalėdas džeržgia pjūklai, versdami išlakiausias egles miestų puošybai – šios tikrai niekas neįveiks. Ji turi 17 kamienų, medžio aukštis – 34 m, apimtis – 5,1 m. Tai vienintelis toks gamtos paminklas šalyje. Naujas lieptas per pelkę iki jos saugus ir tvirtas.