„Šaltas ir snieguotas balandis, koks dabar yra Lietuvoje, nėra jokia stichinė anomalija ar netikėtas ekstremalus reiškinys, kurį išgyventi gamtai būtų sudėtinga”, – sako gamtininkai. Laukiniai augalai dar nesprogsta, jiems šaltis nebaisus. Bet iš pietų jau sugrįžusiems paukščiams – kiek prasčiau. Ypač tiems, kurių mityba – specifinė. Pavyzdžiui, gandrams reikia „gyvo” maisto, grūdus jie lesioja tik iš bėdos. Sniegas susirasti maisto – didelė kliūtis. Kita vertus, gandrų fiziologija tokia, kad ekstremaliomis sąlygomis, kaip šiuo metu, jie gali ir dešimt dienų nieko nelesę savam lizde pratūnoti.
Pasak Ventės rago ornitologijos stoties direktoriaus Vytauto Jusio, gandrai Lietuvoje šiemet pirmą kartą pastebėti jau kovo pradžioje. Jiems, pasak V.Jusio, teks kentėti badą. Nebent atras neužšalusių upelių, atskris iki marių – čia įmanoma susirasti maisto.
Beje, vandens paukščių mariose jau pilna.
Žmonėms, kurių sodybų gandralizdžiuose gūžiasi gandai, vertėtų 
pamesti jiems kokią žuvytę ar mėsos atliekų – taip raudonsnapiams bus lengviau iškentėti šalčius.
V.Jusio žiniomis, balandžio pradžioje kai kurie paukščiai jau kiaušinius dėdavo. Anksčiausiai užfiksuota gandrų dėtis buvo balandžio 9 dieną.
Šiltuose kraštuose žiemoję mažesni paukščiai, šiemet nujausdami pavasarinius šalčius, namo neskuba. Pamaryje dar nematyti nei varnėnų, nei vieversių, nei pempių, nors ankstesniais metais jų balsai jau aidėdavo pievose.
Ankstesniais metais, jei balandis būdavo šaltas, iš šiltų kraštų sugrįžę paukščiai vėl patraukdavo atgal į šiltesnes šalis ir ten laukdavo, kol Lietuvoje orai sušils.
Ir dabar, ornitologų duomenimis, Lenkijoje susibūrė didžiuliai gandrų, kitų paukščių būriai. Laukia pavasario šilumos, ir leisis į paskutinį kelionės etapą – į Lietuvą.