Nualsinti karščių pamario gyventojai, sulaukę šiokios tokios nakties vėsos, ramybės neturi iki aušros. Mįslingas krebždesys kai kuriuos žadina, kai galva – dar ant pagalvės. Pramerkus akis galima numirti iš išgąsčio – visai greta spurda juodas delno dydžio gyvis. Ir ne bet koks, o su dantimis ir plėviniais sparnais.
Šiomis dienomis su daugiabučio, kuriame gyvenu, penktojo aukšto gyventojais Grigaičiais dalijomės tais pačiais įspūdžiais – kaip naktimis iš miegų kėlė (ir išgąsdino) įtartini garsai, sklindantys iš buto pakampių. Kaip teko ieškoti ir aptikti netikėtus įsibrovėlius – šikšnosparnius. Kaip jie šaudė palubiais, išsigandę šviesos ir nerasdami kelio atgal į lauką…
Laiptinės kaimynai iš penktojo aukšto tik vieną naktį įskridusio šikšnosparnio buvo išgąsdinti, o šių eilučių autorė, gyvenanti pirmame aukšte – jau tris naktis iš eilės. Negi dabar teks prieš naktį visus langus užverti ir dusti be gryno oro, kol nuo kaitros apkvaitę šikšnosparniai baigs lekioti į butą?
Beje, ne taip lenga juos išprašyti lauk. Dvi naktis tai pavyko atlapojus iki galo ne tik langus, bet ir lauko duris. Matyt, skersvėjyje oro srautai orientuotis padėjo…
O praėjusią naktį teko kiauraraščiu mezginiu paslaptingą skraidūną užmesti, kai blaškėsi tarp užuolaidų. Tada numesti mezginį su juo ant grindų ir plonai cypiantį gyvį nešti prie lango. Nuskrido į liepų lapiją. O iki tol buvo ilgas slapstymasis už didžiulės mano knygų spintos, kuri – iki palubių.
Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys tik juokiasi, išgirdęs spėliones apie nuo kaitros pablūdusius ir naktimis miegamuosiuose žmones gąsdinančius šikšnosparnius. „Prasidėjo jų migracija, traukia į pietus, tarp jų – ir jaunikliai. Pavargę ieško, kur saugiai prisiglausti poilsio. Radę pravirų langų plyšius – lenda į juos. Kad ir į butus. Gerai, kad žmonės jų nepuola vanoti šlepetėmis, kad padeda susiorientuoti ir išleidžia atgal į laisvę“, – paprašytas komentaro, paprotina V.Jusys.
Ilgametis ornitologas apgailestauja, kad šikšnosparnių rūšių ir jų migracijos kelių tyrinėjimams sąlygos Ventės rage šiemet keblios. Dėl užsitęsusių rekonstrukcijos darbų iškelti didžiąją gaudyklę iki rugpjūčio 1 nepavyks. Iki šiol tik vieną individą – šikšniuką nykštuką – pavyko apžieduoti.
ES paramos lėšomis finansuojamas projektas „Ventės rago ornitologinės stoties lankytojų centro rekonstrukcija, ekpozicijos įrengimas, aplinkos pritaikymas lankymui“ planuojamas baigti tik kitų metų pavasarį. Tad šiųmetis darbymetis – apsunkintas.
Kol didžioji gaudyklė tebeguli sandėlyje, tinkline ir zigzaginėmis gaudyklėmis Ventės rago ornitologai šiemet pagavo ir jau apžiedavo 17646 paukščius (pernai tokiu metu -11679). Lyg būtų rugsėjis, ne liepos pabaiga.
Ką šis rodiklis galėtų reikšti? „Kad šiemetinė sparnuočių migracija į pietus intensyvėja, ji yra pastebimai ankstyvesnė nei kitais metais“, – sako V.Jusys.
Kodėl? Gal jaunikliai anksčiau subrendo, ankstyvas ir šiltas pavasaris buvo, gal kiti dėsniai lemia.
Gaudyklėse aptinkamų rūšių – daugybė. Paprastoji tošinukė, rytinė 
lakštingala, tulžys, ežerinė nendrinukė, bukutis, devynbalsės, startos, musinukės, krakšlės, pečialindos, gegutės, žaliukės, remezos, karetaitės, nendriniai žiogeliai… Madride (Ispanija) žieduotą meldinę nendrinukę, vieną ES sparčiausiai nykstančios rūšies individą, ornitologai pastebėjo gretimame Klaipėdos rajone, o Ventėje – Maskvoje žieduotą rytinę lakštingalą…
Sparnuočių migracija antroje vasaros pusėje tik spartės. Gandrai savo jauniklius jau moko skraidyti ir telktis į būrius. Tiems, kas šiomis dienomis buvo traumuoti, vilčių pasveikti ir sustiprėti, kad pajėgtų įveikti tūkstančius kilometrų į pietus, – nedaug.
Vieną tokį ornitologai Vytautas Jusys ir Vytautas Eigirdas parsivežė iš Šilutės, sodybos Klaipėdos gatvėje. „Bet bandymai išslaugyti – nesėkmingi. Abi jo kojos lūžusios, teks migdyti“, – sakė V.Eigirdas.
Komentuodamas istoriją su mano butą pamėgusiu šikšnosparniu, jis neatmetė versijos, kad jų šeima po balkonu ar daugiabučio pusrūsyje jauniklius užaugino. Šie dar prastai orientuojasi.
„Pamaryje dažniausiai sugauname Natuzijaus šikšniukus ir šikšniukus nykštukus. Tačiau pas jus – nė vienas iš jų, pas jus – stambesnis. Bet iš filmuotos medžiagos nepavyks nustatyti rūšies. Jei vėl naktį atskris ir gaudysit, užsidėkite pirštines, bus saugiau… Bet šiaip jis nieko bloga negali padaryti“, – tai bičiulio ornitologo Vytauto nuraminimas.
Vaizdo įraše po butą besiblaškantis šikšnosparnis: