Kasmetinius atsiskaitymus seniūnijų gyventojams pradėję rajono savivaldybės vadovai pirmuosius aplankė gardamiškius.
Šioje seniūnijoje surengtame susitikime išklausytos seniūnijos bei visos savivaldybės reikalų realijos, pristatyta kriminogeninė situacija bei naujieji apylinkės inspektoriai, gardamiškiai domėjosi, kada turės vaizdo stebėjimo kameras.
Bet didžiausia diskusija užvirė dėl vietos pagrindinės mokyklos uždarymo.
Gyventojų smarkiai sumažėjo
Ištisą pusvalandį savo visų metų ataskaitą skaitęs seniūnas Tomas Balčytis išvardijo tiek skaičiukų, kad net Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis prisipažino: „Susimaišė viskas“…
Iš tos ataskaitos plačiajai bendruomenei įdomūs buvo gal tik keli skaičiai. Tai, kad prieš 16 metų, kai seniūnijai vadovauti pradėjo T.Balčytis, joje gyveno 2600 žmonių, o dabar beliko 1900; kad jau yra kaimų be gyventojų, kad 19 žmonių pernai deklaravo išvykimą gyventi į užsienį, kad šiek tiek mažėja socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiai, užtat nežymiai padaugėjo vienkartinių išmokų nėščiosioms ir gimus pirmajam vaikui.
„Aš tokios ilgos ataskaitos kaip seniūnas neteiksiu“, – pradėjo meras Vytautas Laurinaitis, per pusę valandos seniūno kalbos taip pat pajutęs susirinkusiųjų nuobodžiavimą.
Ragino kurti darbo vietas
Trumpai paminėjęs naujosios valdančiosios daugumos kadencijos laiką ir rajono Tarybos sudėtį, rajono vadovas sakė, kad 2015 metų biudžetas įvykdytas 108 proc., todėl pavyko ir šiek tiek sumažinti įsiskolinimus savivaldybės įmonėms, kultūros įstaigoms.
Prėjusių metų prioritetas buvo pritraukti kuo daugiau Europos Sąjungos lėšų, todėl daug laiko skirta projektinių dokumentų rengimui. Šilutei skirtas papildomas finansavimas kaip tikslinei teritorijai – pinigai bus investuoti šiemet.
Daug dėmesio skirta ikimokyklinukų ugdymui: 3 Šilutės darželiai suremontuoti, atidarytas darželis Usėnuose ir dvi naujos grupės seniūnijose.
Meras sakė, kad apie Rusnės kadetų mokyklą ilgai kalbėję savivaldos vadovai dabar yra nežinioje, mat pasikeitus švietimo ministrams pakito ir ministerijos prioritetai.
Tęsiama prieš kelerius metus pradėta socialinė politika, pagal kurią socialines išmokas gauna tik tos šeimos, kurioms jų tikrai reikia. Apvažiuoti kultūros centrai ir ieškota galimybių, kad kultūrinis gyvenimas suktųsi visose seniūnijose.
Prabilęs apie sveikatos apsaugą meras sakė, jog Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro prijungimas prie ligoninės yra tas žingsnis, kuris duotų finansinę naudą. Bet sulaukta vadovo pasipriešinimo, kuris, anot mero, nenori netekti patrauklios darbo vietos. Tačiau tos įstaigos kelių administracijos darbuotojų atlyginimams panaudojami pinigai galėtų būti skiriami naujos medicinos įrangos pirkimui ar medicininėms programoms įgyvendinti.
S.Šeputis pradžiugino gardamiškius, kad šiemet bus skirta jų laukiama mašina socialiniams darbuotojams, tačiau didesnės sumos kelių priežiūrai nebus. Numatyta asfaltuoti tik „kelis žvyrkelių galus“. Užtat gatvės bus apšviestos iki 24 valandos.
Pastebėta, kad kaimų bendruomenės susiremontavo patalpas, bet trūksta lėšų jų šildymui. Dalį tų išlaidų žada finansuoti Savivaldybė.
„Šis bendruomenių finansavimo laikotarpis skirtas būtent verslumui skatinti. Turit patalpas, tai galvokit – rašykit projektus, kurkit darbo vietas“, – ragino S.Šeputis.
S.Šeputis kalbėjo, kad sutaupytos lėšos iš dangaus nenukrito, su įmonių vadovais apie taupymą reikėjo „kalbėti ir kalbėti“. „Užtat dabar jau sutaupėm tiek, kad galim nusipirkti išmaniuosius telefonus“, – šmaikštavo administracijos direktorius. Jis gardamiškiams teigė, jog išmanieji telefonai Savivaldybės darbuotojams reikalingi todėl, kad tik juose yra šiandien būtinybe tapusi elektroninio parašo funkcija.
Tačiau, „Šilutės naujienų“ žiniomis, norint naudoti elektroninį parašą, telefonas neprivalo būti išmanusis ar palaikyti duomenų perdavimo (interneto) paslaugas.
S.Šeputis teigė, kad Savivaldybė domėjosi ir galimybe pirkti klavišinius telefonus, tačiau sužinojo, kad pastarųjų nebegaminama – vos 50 aparatų Savivaldybei galėjo pasiūlyti tik vienas operatorius.
Pareigūnai kviečia skambinti
Pristatytas naujasis Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas sakė, kad Gardamo seniūnijoje situacija nėra bloga – čia įvykdoma tik 3-4 proc. viso rajono nusikalstamų veikų. Tačiau jau ir jis žino, kad Gardamas – savo namine degtine žymus kraštas. Pasitaiko čia ir vagysčių, tad pareigūnas ragino saugoti savo turtą, nes vagys, anot jo, tobulėja, todėl jiems reikia sudaryti kliūtis.
Pagal dažnumą po vagysčių didžiausia bėda yra smurtas artimoje aplinkoje, o pagrindinė to priežastis – girtavimas. Todėl A.Mikalauskas pažadėjo reidus ir į parduotuves, kur bus kontroliuojamas alkoholio pardavimas, o atsakomybė teks prekybos taškų savininkams.
A.Mikalauskas siūlė nuo savęs pradėti kurti saugią aplinką, o tam reikia, kad pareigūnai turėtų daugiau informacijos, ypač – apie šešėlinę ekonomiką. „112 yra jūsų numeris, tad skambinkite ir juo, ir tiesiai į komisariatą“, – kvietė PK viršininkas.
Gardamiškiai priminė, kad jau keleri metai klausosi pažadų, jog gyvenvietėje bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. A.Mikalauskas sakė, jog jas rengia savivaldybė, policijai tam lėšų neskiriama, jai tenka tik priežiūros funkcija.
Meras V.Laurinaitis pripažino, jog tokiai naujovei kol kas pinigų nėra.
Gardamiškiams pristatyti ir naujieji jų apylinkės inspektoriai Lina Kilinskaitė ir Tomas Andriulaitis.
„Šilutės vandenų“ vadovas Alfredas Markvaldas informavo, kad per 2015 metus Gardamo seniūnijoje sumažėjo vandens nuostoliai, tai reiškia, kad ir vietiniai žmonės, pamatę avarijas, dažniau paskambina vandens tiekėjams.
2017 m. Gardame bus vykdoma nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir klojami 4,5 km naujų nuotekų tinklų.
Kartu bus atnaujinamos ir senosios trasos, tad 2018-uosius gardamiškiai sutiks turėdami sutvarkytą vandens ūkį.
Siūlo uždaryti kitas mokyklas
Gardamo mokyklos likimas buvo daugiausia aistrų sukėlęs klausimas.
„Kam bebus reikalingas tas miestelis, jei mokyklos nebeliks? Gardamas yra pernelyg didelis miestelis, kad iki tokio lygio nukristų. Kur žmogaus teisės? Nematom, kad dėl kaimo žmogaus stengtumėtės. Tyliai ramiai verčiat visus išvažiuoti iš Lietuvos. Jaunas šeimas tik Londonas išgelbės. Vaikų ateityje Gardame daugės, o prie gero noro lėšų mokyklai išlaikyti rastumėt.
Tokius klausimus ir pasiūlymus it iš gausybės rago bėrę gardamiškiai neslėpė, kad ir moksleivių pavėžėjimas vis dar nėra tinkamai sustyguotas, nes ne viena šeima patys važiuoja po būrelių pasiimti savo vaikų.
Regis, nemaža dalis gardamiškių mokyklų kai kurių finansavimo niuansų nebuvo nei girdėję, nei skaitę. Bet labiausiai merą nustebino ūkininko Kęstučio Andrijausko pasiūlymas uždaryti 700 moksleivių ugdančią M.Jankaus pagrindinę mokyklą, o jos mokinius išskirstyti į kitas mokyklas. Tai išgirdęs meras net kilstelėjo nuo kėdės…
Dar kartą kantriai aiškinęs mokyklų finansavimo niuansus meras priminė ir griežtą Vydūno gimnazijos vadovų raštą, ir Pirmosios gimnazijos mokytojų piketą prie Savivaldybės, reikalaujančius neatimti iš jų šioms įstaigoms skirto finansavimo. „Kodėl šios mokyklos turi kažko atsisakyti vien todėl, kad jau 10 metų Savivaldybė perdalija mokinio krepšelio lėšas ir dalį jų pinigų skiria toms, kurios neišsilaiko?“, – klausė meras.
Jis priminė, kad kasmet rajone sumažėja tiek moksleivių, kiek tilptų į vieną mokyklą, bet mokytojų skaičius beveik nekinta, kad tam, jog klasė išsilaikytų, joje turi būti bent 14 mokinių, o rajono Tarybos patvirtintas minimalus mokinių skaičius yra 15.
„Manote mums malonu daryti tokius sprendimus? Prašiau ministrės keisti krepšelio skaičiavimo metodiką, – atsakė „Pasižiūrėkit į savo mokyklų tinklą“. Sutinkame nereorganizuoti mokyklų, bet pasakykit, iš kur gauti trūkstamus 400 tūkstančių eurų joms išlaikyti?“ – klausė meras V.Laurinaitis.
Į šį klausimą jokio atsako jis neišgirdo.