Gardamo perspektyva: pirmoji seniūnija, neturinti pagrindinės mokyklos

GARDAME 2Savivaldybės vadovybės užmojis Gardame panaikinti pagrindinę mokyklą ir palikti čia tik pradines klases seniūnijos bendruomenėje sukėlė daug nerimo. Jeigu taip įvyks, Gardamas bus vienintelis seniūnijos centras, kuris nebeturės net pagrindinės mokyklos. Gardamiškių nuomone, tai galima vertinti kaip gyvenvietės ir visos seniūnijos žlugdymą.

Tokių ir kitokių priekaištų Gardamo pagrindinės mokyklos moksleivių tėvų ir pedagogų susirinkime teko klausytis rajono merui Vytautui Laurinaičiui bei Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjai Birutei Tekorienei.

Sutiktų būti progimnazija

Kelios dešimtys moksleivių mamų, seniūnas Tomas Balčytis ir netgi parapijos klebonas Antanas Gylys savivaldybės vadovą bandė įtikinti, kad Gardame būtina išlaikyti pagrindinę mokyklą.

Pasak mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Daivos Endzelienės, Gardamo gyvenvietės ir seniūnijos bendruomenė yra nedidelė, čia gyvenantys žmonės jautrūs. Jos nuomone, pagrindinėje mokykloje kaimo vaikai negausiose klasėse jaučiasi saugiai, gauna daugiau pedagogų dėmesio ir turi galimybę pasiekti geresnių lavinimo rezultatų.

Mokinių tėvų atstovė Diana Formanikaitė keliuose puslapiuose buvo susirašiusi ir skaitė argumentus, kodėl Gardamo ir jo apylinkėse gyvenančių vaikų mokymosi sąlygos pablogės. Dideli atstumai iki Žemaičių Naumiesčio gimnazijos ne vieną vaiką vers keltis anksčiau nei 6 valandą ryto. Vaikams bus užkirstas popamokinis ugdymas, nes teks taikytis prie namo vežančių autobusų. Be to, gardamiškiams yra žinomi Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivių pavėžėjimo nesklandumai, kai kaimuose gyvenantiems vaikams dažnai tenka po valandą ar dvi laukti, kol ateis jų laikas kelionei namo.GARDAME

D.Formanikaitė turėjo daug argumentų, rodančių, kad rajono politikams pateikta Švietimo skyriaus vedėjos informacija buvo netiksli ir menkinanti pagrindinės mokyklos perspektyvą.

Savivaldybės valdžiai gardamiškiai priminė Savivaldybės administracijos netikusį žingsnį, kuris stipriai sumažino mokyklos moksleivių skaičių. Savivaldybė kelioms daugiavaikėms šeimoms padėjo gauti gyvenamąjį būstą, tačiau visi socialiniai butai buvo nupirkti Šilutės mieste. Gardamiškių žiniomis, tarp tokią paramą gavusių šeimų buvo ir tokių, kurios būtų likusios gyventi Gardame, bet sutiko keltis į miestą, nes pabijojo būti pašalintos iš eilės socialiniam būstui gauti.

Galiausiai D.Formanikaitė išreiškė pagrindinės mokyklos bendruomenės pageidaujamą kompromisą, kad Gardamo pagrindinei mokyklai iki geresnių laikų būtų suteiktas progimnazijos statusas.

Priekaištai direktorei

Savivaldybės meras V.Laurinaitis atkakliai aiškino, kad Gardamo pagrindinė mokykla, turinti vidutiniškai tik po 10 moksleivių vienoje klasėje, labai daug lėšų turi skirti pedagogams išlaikyti. Meras sakė gaunantis priekaištų iš miesto gimnazijų vadovų, pedagogų, kad jiems už tokį pat atlygį tenka dirbti su 25-30 moksleivių turinčiomis klasėmis.

Be to, meras priekaištavo, kad mokyklos vadovė nesugebėjo surasti kelių moksleivių, kad nebūtų sujungtos I ir II klasės.

Meras priekaištavo bendruomenei ir dėl patriotiškumo trūkumo. Jo duomenimis, net 17 Gardamo apylinkėse gyvenančių vaikų jau dabar lanko ne savo seniūnijos, o kitas mokyklas.
Be to, meras paskelbė ir savo asmeninę nuomonę, kad Gardamo mokykla jau 6 metus neturi tvirto vadovo, kuris kovotų už mokyklos prestižą, gausesnį moksleivių skaičių. Mokyklos vadovė Regina Tamošauskienė dėl ligos nedalyvavo ir tos dienos susirinkime.

Mero priekaištus R.Tamošauskienei bandė paneigti Gardamo pagrindinės mokyklos pedagogas Jonas Jaunius. Jis sakė, kad toks mero teiginys kelia abejonių, nes kasmet, kai tvirtinamos mokyklos vadovų veiklos ataskaitos, R.Tamošauskienei rajono politikai ir vadovai jokių priekaištų nėra išsakę.

Ieškos vaikų

Gardamo seniūnas T.Balčytis pritarė, kad visa bendruomenė turi prisiimti atsakomybę išsaugoti mokyklą, apgailestavo, jog seniūnijai iškilo grėsmė prarasti gyvenvietės šviesos ir kultūros židinį. „Trūksta vaikų ir dar labiau trūks, jei neliks mokyklos ir jaunimas visai praras norą čia likti“, – sakė seniūnas ir prašė mero, kad gardamiškiams leistų bent metus ar dvejus „pasitaisyti“ – į mokyklą pritraukti daugiau vaikų.

Seniūno nuomone, jei visgi mokyklą išsaugoti pavyktų, jai turėtų vadovauti ne šilutiškis, o Gardamo apylinkėse gyvenantis pedagogas.

Seniūnui pritarė ir klebonas A.Gylys, ragindamas gardamiškius didinti krikštynų skaičių. Jis mano, kad seniūnijos centras be pagrindinės mokyklos negali būti, todėl reikia ne naikinti mokyklą, o stengtis kaimą daryti patrauklesnį jaunimui.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.