Gelbėtojai traukė dumble prasmegusią karvę

alisauskas arunas gelbetojai 1Nekasdienę gelbėjimo operaciją pirmadienį teko vykdyti Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyrams – jie iš dumblino kanalo traukė skęstančią karvę. Operacija neįprastai ir baigėsi – vos ištraukta karvė pradėjo veršiuotis, bet jos veršelis į pasaulį atėjo nebegyvas…

Gyvulių ir laukinių žvėrių gelbėjimo operacijos nėra įprastas gelbėtojų darbas, tačiau ne toks ir retas. Kasmet iš kokių nors šulinių ar vandens telkinių jiems tenka traukti stambius gyvulius – karves bei arklius. Ir šį pavasarį vyrams teko gelbėti užpelkėjusiame miške įklimpusį arklį. O kiek išgelbėta smulkesnių gyvūnų gyvybių, jau ir nebesuskaičiuotų.

Karvė išgelbėta, veršelis – negyvas

Šilutės seniūnijos Šyšos kaime gyvenanti ūkininkė gelbėtojų pagalbos šaukėsi pirmadienį, tuoj po pietų. Moteris pasakojo, kad į pievose esantį kanalą nuslydo jos karvė.

Kai atvyko gelbėtojai, gyvulys kepurnėjosi visiškai apsemtas – iš dumblo kyšojo tik galva. Gaisrinės žarnomis apjuosę per pilvą ir krūtinę, PGT vyrai ištraukė karvę į krantą. Gelbėjimo operacija truko apie pusvalandį.

Vos ištraukta karvė pradėjo veršiuotis. Veršelis gimė negyvas.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Arūnas Ališauskas sako, jog į kanalus įkritusios karvės – ne naujiena. Mūsų krašte daug pievų yra durpingose žemėse, todėl netoli kanalų palikti gyvuliai dažnai į juos nuslysta, užlipę ant minkšto šlaito. Gyvulių augintojai kažkodėl nepasirūpina aptverti su tokiais kanalais besiribojančias pievas. O įvykus nelaimei belieka tik skaičiuoti nuostolius.

Šyšos kaimo ūkininkė sako patyrusi apie 700 litų nuostolį – tiek pajamų ji būtų gavusi, tik šiek tiek paauginusi veršelį.

Karves ir arklius gelbsti kasmet

Balandžio 22 dieną net 2 PGT vyrų ekipažai skubėjo gelbėti Saugų seniūnijos Lašų kaime gyvenančios ūkininkės kumelės, kuri buvo įklimpusi užpelkėjusiame miške. Saugiškė tądien pasikinkiusi kumelaitę išvažiavo rinkti medkirčių paliktų medžių šakų. Staiga vežimo ratas nuslydo, malkos išbiro, o pasibaidžiusi kumelė šoko bėgti ir įstrigo miško klampynėje.

Kumelės kojos vis giliau smigo į durpingą žemę.

Moteris pirmiausia šaukėsi traktorių turinčių kaimynų pagalbos, bet kai šie padėti nesugebėjo, kvietė gelbėtojus. Bet ir jie privažiuoti iki skęstančio gyvulio negalėjo, teko eiti pėstute.

Gaisrinės žarnomis apjuostą kumelę traukė 4 vyrai. Vos ne vos jiems pavyko. Gyvulys įkalintas pelkėje išbuvo 3 valandas, tad ištrauktas jis dar kurį laiką negalėjo paeiti – tik gulėjo ant žemės.

Ugniagesiai gelbėtojai mena ir kitą arklio gelbėjimo operaciją, vykusią Traksėdžiuose. Čia gyvulys įkrito į nebenaudojamą šulinį. Nors šulinio rentinys buvo visai palei žemę, kažkodėl niekas iš aplinkinių nepasirūpino jo uždengti.potvynis avys

Tuokart gelbėjimo operacija užtruko ilgiau, nes gelbėtojams teko kviestis veterinarijos gydytoją, kad šis išgąsdintam gyvuliui suleistų raminamųjų. Tik tuomet gelbėtojams pavyko prieiti prie arklio. Teko ieškoti ir technikos, kuri galėtų stambų gyvulį iškelti iš šulinio. Padėjo vietos durpių įmonės vadovai, davę krautuvą. Apjuosus šiek tiek nurimusį arklį gaisrinės žarnomis, krautuvas jį iškėlė iš šulinio.

Tik kas išmatuos sužaloto gyvulio išgąstį?..

Gelbsti stirnas, o dėl paukščių – pagalvoja

Prieš kelis ir keliolika metų ugniagesiai nedelsdami skubėdavo ir tuomet, kai būdavo kviečiami gelbėti medžiuose kniaukiančių kačių ar iš lizdų iškritusių gandrų. Tačiau prasidėjus sunkmečiui teko pradėti taupyti kurą, techniką ir darbo sąnaudas, tad dabar rimtai apsvarstoma, ar kokio smulkaus keturkojo ar paukščio gelbėjimas išties yra būtinybė. Tokiais atvejais ieškoma, kas dar galėtų padėti, tariamasi su aplinkosaugininkais. „Tenka skaičiuoti pinigus“, – sako A.Ališauskas.

Dar viena gyvūnų grupė, kurios gelbėti nuolat šaukiamasi PGT vyrų pagalbos, yra gulbės. Kraštiečiai negali ramiai žiūrėti, kaip šie paukščiai, bebaigiant užšalti vandens telkiniams, ramiai plaukioja po juos, o kartais net įšąla. A.Ališauskas sako, jog gulbes, be abejo, gelbėja, bet irgi tariasi su aplinkosaugininkais, kas po to priglaus paukštį.

Stirnų gelbėjimas iš potvynio vandenų apsemtų salelių – irgi beveik kasmetinis darbas, kurį net ne po vieną kartą tenka atlikti. Gelbėtojams tik keista, kad šiemet į tokias operacijas nereikėjo skubėti nė karto, nors potvynis prasidėjo pirmąją metų dieną ir buvo kaip reta ilgas.

Apie vandenų apsemtas stirnaites informuoja gyventojai, kurie baiminasi, kad šias gražuoles sužeis plaukiančios lytys, kad jos nustips iš bado. Bet gelbėtojai pastebėjo, kad ir stirnos, ir kiti laukiniai gyvūnai yra gana protingi: jie nelaukia, kol juos apsems ateinantis vanduo, – jei jis kyla lėtai, jie pabėga. Į vandens gniaužtus žvėrys pakliūva tik tuomet, kai šis kyla ypač greitai.

Iš vandens išvedė keliasdešimt karvių

Tačiau pabėgti tikrai negali pririšti naminiai gyvuliai. Tad nors kasmet meteorologai gerokai iš anksto įspėja apie artėjantį potvynį, vis dar pasitaiko atvejų, kai potvynio vandenys apsemia laukuose paliktus gyvulius. Tad ir nutinka taip, kaip, pavyzdžiui, prieš kelerius metus Saugų seniūnijoje: rytą pakilę šeimininkai pamatė, jog iki savo karvučių jau nebenukaks, mat šios atsidūrė vandenų apsuptyje. Laimė, kad gelbėtojai laiku suskubo ir, patys iki juosmens brisdami per vandenį, vieną po kitos iš apsemtos pievos išvedė net kelias dešimtis žalųjų.

„Kitaip, kaip apsileidimu to nepavadinsi“, – vertina A.Ališauskas. Ir dar kartą prisimena šiemetinio potvynio metu gelbėtas Žalgirių kaime gyvenančio šišioniškio ūkininko avis. Šie gyvuliai irgi buvo atsidūrę vandenų apsuptyje likusioje mažoje salelėje, o gelbėtojams teko jas į sausą vietą išplukdyti valtimi.

To paties senolio sodyboje gyvenančio vokiečio sergantį ir visai nusilpusį arklį gelbėti iš apsemtos vietos kaimynai irgi iškvietė ugniagesius gelbėtojus.

Visų šių istorijų moralas paprastas kaip du kart du. Jei žinote, kad ateina liūtys ar potvynis, išveskite gyvulius į saugesnes vietas, kur vanduo jų tikrai nepasieks. Jei ganyklose yra vandens telkinių, aptverkite juos, kad gyvuliai neįsmuktų. Jei matote atvirus šulinius ar kitokias pavojų keliančias gilias duobes, uždenkite jas, nes įkristi gali ne tik gyvulys, bet ir žmogus.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.