Gelbėtojus kelia pirmieji pavasariniai „skenduoliai“

G0491887Antradienio rytą kaukiančios ugniagesių cisternos nuskubėjo Kintų pusėn, juos pakėlė Bendrojo pagalbos centro pranešimas, neva Kuršių mariose įlūžo žvejas.

Laimė, šį kartą pranešimas nepasitvirtino – gelbėtojus visai netyčia apgavo žvejai, kurie toli plazdenančią polietileno plėvelę palaikė vandenyje besikepurnėjančiu žmogumi.

Bet tik laiko klausimas, kada tokie pranešimai liudys apie nelaimes, mat ledas tirpsta sulig kiekviena saulėta valanda, o žvejų mėgėjų ant marių nemažėja.

Savaitės viduryje pirmasis potvynio užlietose pievose nuskendęs žmogus iš po ledo ištrauktas netoli Pagėgių esančiame kaime.

Ant marių – šimtai ir tūkstančiai žvejų

Pirmadienio vakarą visos televizijos jau informavo apie Kuršių mariose skendusį ir, laimė, išgelbėtą žmogų. O antradienio rytą, 8 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie nelaimę ties Ventės ragu. Čia žvejoję vyrai pranešė, jog mato tolumoje iš vandens išlipti bandantį žmogų.

Į Ventę išskubėjo net trys gelbėtojų autocisternos – dvi iš Šilutės ir viena Kintų. Pusiaukelėje Šilutės gelbėtojams buvo pranešta, jog žvejai dar kartą skambino susigaudę, kad tolumoje mirgančios spalvos – ne žmogaus drabužiai, o į ledą įšalęs polietileno plėvelės ar kokio skuduro gabalas. Gelbėtojai pasuko atgal.

„Jų – šimtai, o gal ir tūkstančiai“, – taip ant Kuršių marių ledo meškeres užmetusių vyrų ir moterų daugybę savaitės pradžioje apibūdino Šilutės r. savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Ledas jau nebetvirtas

Jau savaitė visos civilinės saugos tarnybos platina pranešimus, įspėjančius, kad eiti ant ledo pavojinga. Tiesa, ledo storis dar siekia apie 20 centimetrų, antradienio rytą, pasak hidrologų, mūsų rajono krante jis buvo 22 cm.

„Bet tas ledas jau nebe toks, koks buvo, pavyzdžiui, sausio mėnesį“, – sako R.Renčeliauskas. Tiesa, properšų ant ledo dar nesimato, bet tikSkendo G0481772 copy todėl, kad ant jo dar yra sluoksnis sniego. Ledo storis labai nevienodas, be to, ledas jau patamsėjęs, o tai irgi reiškia, kad nebe toks tvirtas.

Labai pavojingas ir pievas užklojęs ledas. Netoli Pagėgių gyvenančio vyro bandymas eiti juo tapo paskutiniaja to vyro kelione. Beje, vos kelios dienos iki nelaimės ugniagesiai buvo įspėję vyrą nelipti ant ledo. Šis atsakė, kad vandenų apsuptyje gyvenantiems vandenys nebaisūs…

„Jokios tarnybos neapsaugos to, kas nesisaugo pats. Kol valdžia nepriims sprendimo uždrausti lipti ant ledo, kai šis tampa pavojingas, o užlipusius – priversti susimokėti baudas, tol ir gyvensime kiekvieną pavasarį lyg ant adatų, laukdami nelaimės“, – apgailestauja R.Renčeliauskas ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Arūnas Ališauskas.

Potvynis prognozuojamas kovo 18-22 dienomis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad pavasarinis potvynis šiemet numatomas didesnis už vidutinį. Tai nulėmė daug gamtinių kriterijų.

2012 m. ruduo buvo lietingas, lapkritį kritulių kiekis 33 proc. viršijo normą. Dirva buvo šlapia ir įšalo negiliai, upių vagos prisipildė vandens. Sausio mėnesį buvo du atšilimai, lydimi lietaus, todėl negausios vandens atsargos sniego dangoje Nemuno žemupyje sukėlė poplūdį. Vandeniui laisvai nutekėti trukdė ledų sangrūdos ir aukštas (40-57 cm aukštesnis už vidutinį) Baltijos jūros vandens lygis. Todėl vandens lygis Gėgės, Leitės upėse ir Nemuno ruože nuo Panemunės iki Kuršių marių ilgą laiką buvo aukštesnis už stichinį, o kelias Šilutė – Rusnė buvo apsemtas nuo sausio 3 d. iki vasario 28 d. Poplūdis prisotino dirvą drėgme, pripildė kanalus ir daubas, sudarydamas sąlygas sniego tirpsmo vandeniui pavasarį lengvai patekti į upes.

Šiuo metu vandens lygis didesnėse upėse yra 20-70 cm žemesnis už daugiametį, išskyrus Nemuno žemupį ir jo mažuosius intakus, kur vandens lygis 80-130 cm aukštesnis už daugiametį. Vasario 25 d. didžiausios sniego atsargos buvo Nemuno aukštupyje Baltarusijos teritorijoje ir sudarė 1,5, vietomis 2,0 normas bei Šventosios aukštupyje Zarasų, Utenos rajonuose – 1,5 normos.

Potvynio pradžia prognozuojama kovo 18-22 dienomis.

Pagal esamas hidrometeorologines sąlygas pavasario potvynis Šventojoje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis. Vandens lygis katastrofinio reiškinio rodiklių nepasieks, stichinio reiškinio rodikliai bus pasiekti Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose.

Šiuo metu vanduo upėse tai keliais centimetrais kyla, tai leidžiasi. Nuslūgo Nemunas Panemunėje, krito ir Šyšos lygis, o Minija keliais cm pakilo. O ant kelio Šilutė – Rusnė vakar rytą buvo 9 cm vandens.