„Kai susituokėme, tėvai nupirko šią sodybą ir trečią dieną po vestuvių pradėjome joje gyventi. Tada turėjome tris karves, kiaulių, buvo nelengva“, – ūkininkavimo pradžią prisimena Arūnas ir Lina Šedžiai iš Žalpių kaimo, konkurso „Metų ūkis“ trečiosios vietos laimėtojai.
Nuo tos dienos jau prabėgo 20 metų ir viskas stipriai pasikeitė. Šiandien netoli išpuoselėtos Šedžių sodybos stovi šiltnamiai, kuriuose, priklausomai nuo metų laiko, auga pomidorai, agurkai ir gėlės – surfinijos, pelargonijos, begonijos, chrizantemos. Daržininkystė ir gėlininkystė – tai žemės ūkio šakos, iš kurių verčiasi Arūnas ir Lina. Per tiek metų nuosekliai dirbdama šeima jau sukaupė patirtį, klientų ratą ir po truputį vis plečia savo ūkį.
Augina ir šilauoges
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Žalpių kaime gyvenantys Šedžiai šiose apylinkėse ne naujokai – Lina kilusi iš Žemaičių Naumiesčio, o Arūnas iš Žalpių. Taigi, mintis gyventi kaime, senoje sodyboje, jų visai nebaugino net jaunystėje. Nors pati pradžia buvo ne rožėmis klota…
„Kai čia apsigyvenome nelengvi laikai buvo, nes darbų nebuvo, o reikėjo verstis. Pradžia buvo sunki“, – pasakoja Arūnas.
Netrukus gimė ir poros pirmagimis, dabar jau dvidešimtmetis Dovydas. Tad jiedu ieškojo būdų užsidirbti, išlaikyti gausėjančią šeimą. Linai visą laiką patiko gėlės – našlaites, stambiažiedes chrizantemas ji augino ir pardavinėjo dar ūkininkavimo pradžioje. Vėliau vyrą prišnekino pastatyti didesnį šiltnamį, kuriame šeima pradėjo auginti ne tik gėles, bet ir pomidorų, agurkų daigus. Su laiku šiltnamių atsirado vis daugiau.
Dabar daržovėmis labiau rūpinasi vyras, o gėlėmis – žmona. Lina daugiausia augina vienmetes gėles, tinkančias puošti namų aplinką, kapines: surfinijas, begonijas, pelargonijas – svyrančias ir nesvyrančias.
„Jau daug kas žino, kad čia auginame gėles, tad atėjus sezonui važiuoja tiesiai į namus. Jau penki metai, kai prekiauju iš namų“, – pasakoja Lina.
Ūkininkai turi 4 hektarus žemės, kurią stengiasi išnaudoti. Prieš penkerius metus 25 arus žemės jie apsodino šilauogėmis, šiemet pasodino dar 10 arų, o kitąmet žada auginti pusę hektaro šilauogių. „Turim žemės aplink namus, tai ją reikia išnaudoti“, – sako Lina.
Šilauoges Šedžiai augina iš savo lėšų, nesinaudoja jokia parama. Prieš pradėdami eiti šia kryptimi jie konsultavosi, važiavo į seminarus, taigi didelių sunkumų neiškilo. Kalbėdami apie šilauogių derlių, ūkininkai sako, kad pernai jis buvo geresnis. Šiemet vienos veislės augalus sušaldė speiguota ir besniegė žiema, todėl jie subrandino mažiau uogų.
Padeda vaikai
Gėlininkystę ir daržininkystę plėtojančių ūkininkų darbų ratas užsisuka dar ankstyvą pavasarį. Lapkritis, gruodis, sausis jiems laisvesni, atokvėpio mėnesiai.
„Esame priklausomi nuo gamtos. Jei vėlyvas pavasaris, viskas vėliau prasideda, jei ankstyvas – tai anksčiau. Mums geriau, kai pavasaris ateina anksčiau“, – pasakoja jie ir džiaugiasi, kad šiemet šis metų laikas atėjo laiku, buvo šilta.
Neretai pavasarį ūkininkai miega po 5-6 valandas per parą, nes reikia suspėti visus darbus nudirbti. Praėjusią karštą vasarą šiltnamiuose buvo s
unkiau, nes pomidorų, agurkų daigus reikėjo laistyti kiekvieną dieną. Tačiau, šeima sako, kad kai pripranti, tai nėra sunku.
Lina džiaugiasi, kad Arūnas turi staliaus profesiją. Nagingas vyras pats ir šiltnamius pastatė, ir kaminus suvirino. Jeigu reikėtų samdyti, sunku būtų. Vienas kitą jie papildo, o darbų į moteriškus ar vyriškus neskirsto.
Namuose šeimininkauti Linai padeda vidurinioji 15-metė dukra Greta, kuri moka ir valgyti pagaminti, ir namus sutvarkyti, ir jaunėlę 4 metukų sesutę Justę prižiūrėti. Praėjusią vasarą nudirbti darbus padėjo vyriausias sūnus Dovydas. „Sūnus padėjo šią vasarą, bet nori į miestą važiuoti“, – sako Šedžiai.
Kartais ir jie patys pagalvoja, kad miestiečiams geriau, nes jie turi laisvadienių, bet visgi pripažįsta, kad mieste gyventi nenorėtų. Anot jų, jei reikėtų mieste gyventi, atrodo, kad ten nebūtų ką veikti.