Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos kanadinė rykštenė ir didžioji rykštenės. Ten, kur įsikuria rykštenės, nyksta vietinės augalų rūšys, keičiasi bei mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, skursta visa ekosistema. Invazinės rykštenės, išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę, ne tik daro žalą mūsų biologinei įvairovei, bet keičia kraštovaizdį, daro neigiamą poveikį ūkinei veiklai.
Rykštenės kilusios iš Šiaurės Amerikos, buvo auginamos dėl geltonų žiedų, tačiau įtraukus didžiąją ir kanadinę rykštenes į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, šias rūšis ir jų veisles auginti, dauginti, parduoti, mainyti, vežti ar sodinti griežtai draudžiama. Tai numato Laukinių augalų ir grybų įstatymo ir Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo nuostatos.
Invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvoje, didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose plotuose, pakelėse. Gamtoje Lietuvoje didžioji rykštenė aptikta 1977 m., kanadinė 1983 m.
Šiuos augalus sunaikinti nelengva, nes daugiametės rykštenės nereiklios, įsikuria įvairaus drėgnumo ir apšvietimo buveinėse. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, todėl jų sąžalynai būna tankūs, juose nebelieka vietinių augalų, skurdinamas dirvožemis, nes rykštenės pasisavina daug maisto medžiagų.
Didžiosios rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis, požeminiais šakniastiebiais, o kanadinės – sėklomis ir plečiasi sudarydamos tankius kerus. Vienas kanadinės rykštenės ūglis subrandina 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli plotai, į aplinką paskleidžiamas didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas.
Jei pridygo savaime, rekomenduojama augalus iškasti, naikinti herbicidais, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes platiname nuskintus žiedynus su bręstančiomis sėklomis išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur išauga nauji augalai. Nuvytusius augalus reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.
Sankcijos už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą nustatytos LR administracinių nusižengimų kodekse. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, vadovams ir atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos. Pastebėjus pažeidimą, reikia skambinti tel. 112.
Pagal ELTA inf.