Gėlynų dvikova: „Olandų bangą“ nubloškė „Komunalininko bangelė“

olandu banga isnykusiJau antrus metus 15 tūkst. litų vertės gėlyno projektas „Olandų banga“, reprezentuojantis Šilutės rajono savivaldybės administracijos pastatą, vis dar… ant bangos.

Praeivių diskusijos, kad visą vasarą stebint aptriušusias daugiametes gėles, neįmanoma suvokti, kur slypi tas prabangus grožis, netyla kaip ir palyginimai su visai netoliese, pastato dešinėje pusėje, augančiu UAB „Šilutės komunalininkas“ įrengtu gėlynėliu. Pastarasis – nei brangus, nei kažkuo ypatingas, bet akį traukia baltos ir raudonos gėlytės, ne vieną mėnesį žydinčios prie bangele susodintos gyvatvorės. Ryškus akcentas – ir svyrančių begonijų piramidės, džiuginančios savo grožiu.

Svečiai gėlyno nepagyrėolandiskos banga vilnieciai

Prie Savivaldybės administracijos pastato sutikome du vyrus: Egidijų Kazlauską iš SBA Baldų kompanijos ir įmonės subrangovo atstovą, vilnietį Saulių Girdvainį.

Anot abiejų Šilutės svečių, daug mieliau žiūrėti į „Šilutės komunalininko“ įrengtą gėlyną. „Aš mėgstu gėles, kai kur nors lankausi, nepraleidžiu progos jomis pasigrožėti, – prisipažino E.Kazlauskas. – Jūsų „Olandų banga“ – skystoka, niūri. Gal ji sodinta ir prižiūrėta be meilės, neturint skonio? Atrodo, kad sėklelės subertos bet kaip, nederinant augalų pagal aukštį, spalvas. Toje „Olandų bangoje“ pastebiu vos dvi – tris rūšis augalų.“

Kai jis išgirdo, kiek kainavo šis gėlynas, aiktelėjo pridurdamas: „Žinot, už tokią sumą ir aš norėčiau gėlyną čia pasodinti, o vėliau atvykčiau ir palaistyti, ir nuravėti…“

Problema – ne gėlyne

Savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis pripažino, kad problemos reikėtų ieškoti „ne iš arti“, tai yra, ne kaip atrodo konkretus gėlynas, o visoje Savivaldybės aplinkoje. Pastato aplinka netvarkyta beveik 30 metų. Anot vyr. architekto, rėžia akį aptrupėjusios grindinio plytelės bei išdaužytos dolomitinės plytelės ant atraminės sienelės.

olandiskos banga komunalinio gelynas„Galiu pasakyti, kad „Olandų bangos“ atsiradimas su Architektūros ir urbanistikos skyriumi nebuvo nei aptartas, nei derintas. Savivaldybės aplinkoje tikrai reikėjo esminių permainų, ir buvo galima susėsti ir aptarti kompleksinius sprendimus“, – sakė E.Benetis. Jo nuomone, vaizdą prie Savivaldybės pastato gadina abu vienas kitam svetimi, skirtingai atrodantys gėlynai – jie tarpusavyje visiškai nedera.   „Mano supratimu, tų skardinių elementų „Olandų bangoje“ visai nereikia… Tačiau niekas, prieš juos montuodami, neklausė nuomonės“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, reikia būti „visai žaliam“, kad nesuprastum, jog į abu gėlynus įdėta titaniško darbo, bet ar visada to reikia, kai kartais žalia veja atrodo daug gražiau?..

Reikėjo geresnės priežiūros

Kai „Šilutės naujienų“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skaitytojų „teismui“ pasiūlėme abiejų gėlynų nuotraukas, sulaukėme nemažai komentarų. 99 proc. iš jų buvo teigiama, kad gražus yra tik „Šilutės komunalininko“ gėlynas, o daugiamečių gėlių „banga“, turėjusi praeivius džiuginti žiedais nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų, – apgailėtina, panaši į patvorių sąžalynus, neprilygstanti net paprastų kaimo močiučių gėlynėliams, pasodinta visai netinkamoje vietoje.

Savo argumentus parašė ir viena „Olandų bangos“ gėlyno sodintojų, buvusios mažosios bendrijos „SC Garden Design“, kuri laimėjo konkursą, kraštovaizdžio architektė Simona Černeckienė. Norėdami išsamiau išklausyti jos nuomonės apie daugiametį gėlyną, susitikome pasikalbėti.

„Savivaldybės skelbtame konkurse dėl gėlyno apželdinimo mes pasiūlėme naujosios kartos kūrėjų idėją – „Olandišką bangą“, kuri pasaulyje populiarėja. Be to, vienmetės gėlės kainuoja gerokai daugiau, nes jas kasmet reikia sodinti“, – sakė S.Černeckienė. Pasak jos, gyvename mažame miestelyje, ir ši idėja tikriausiai tik dėl to buvo sunkokai priimta.olandu banga kureja cerneckiene DSCN8882

„Taip, šiandien žvelgdama į „Olandų bangą“, matau liūdnoką vaizdą. Galbūt gėles paveikė didžiulė kaitra, kuri buvo tuo metu, kai jas sodinome“, – sakė S.Černeckienė. Pasak jos, kai gėlės buvo susodintos, kraštovaizdžio architekčių darbas pasibaigė, o „bangos“ priežiūra buvo perduota „Šilutės komunalininkui“.   Perduodamos gėlyną į kitas rankas kraštovaizdžio architektės paruošė ir paliko specialią atmintinę, kurioje buvo aprašytas kiekvienas „bangos“ augalas ir jam reikalinga priežiūra. Anot S.Černeckienės, tąkart iš „Šilutės komunalininko“ atstovų jos tarsi sulaukė skeptiškų žvilgsnių.

„Skambindavau du kartus per savaitę, vis primindama, kad palaistytų“, – sakė buvusi kraštovaizdžio architektė, kuri „Šilutės komunalininką“ palygino su pamote, kuri labiau prižiūri ir globoja savąjį gėlyną, o kitų – minimaliai.   Beje, šį pavasarį „Šilutės komunalininko“ darbuotojos į „Olandų bangos“ tuščius plotelius buvo pasodinusios našlaičių, kurios (tą pripažino ir pašnekovė) tikrai ją pagyvino. Bet, jos nuomone, daugiametės gėlės visada pralaimės kovą su vienmečių spalvingumu ir ryškumu.

„Kol kas mūsų miestui, matyt, tai nepriimtina. „Olandų banga“ buvo eksperimentas, kuris neprigijo. Be to, dar prieš sodindamos gėlyną mes siūlėme, kad reikia pradėti nuo aplinkos, plytelių, kurios yra aptrupėjusios ir gadina visą vaizdą“, – svarstė S.Černeckienė.

Nors visa „banga“ kainavo 15 tūkst. litų, gėlėms, pasak pašnekovės, buvo skirta mažoji dalis. Daugiausia investicijų pareikalavo projektavimas, 5 nerūdijančio plieno skydai (medžiagos, gaminimo ir statymo darbai, kuriuos atliko J.Jurjono įmonė ir seniūnija), 12 buksmedžių, kainuojančių nuo 220 iki 350 Lt, augalų parvežimas, 100 kv. metrų veja bei kalninės pušelės.

Vadovų nuomonėolandiskos bangos pavyzdziai1

Ką mano kasdien po kelis kartus pro „Olandų bangą“ ir spalvingas „Šilutės komunalininko“ begonijas praeinantys savivaldybės vadovai?   „Svarbu, kad gėlės žydi. Aš nenoriu vertinti gėlynų, nes tai yra kiekvieno skonio reikalas. Vienam – gražu, kitam – ne“, – aptakiai nuo atsakymo išsisuko meras Vytautas Laurinaitis.

Virgilijus Pozingis, vienas iniciatorių, kad būtų nukirstos senosios peraugusios pušelės ir įrengtas „olandiškasis“ gėlynas, buvo atviresnis.

„Kai rengė gėlyną, mano nuomonės, koks jis turėtų būti, niekas neklausė. Taip, pati gėlyno idėja buvo gera, tačiau visai kitas klausimas – jos įgyvendinimas. Manau, tokios gėlės, kurios yra pasodintos „bangoje“, turėtų augti kitoje vietoje“, – pripažino V.Pozingis.

Siūlo naikinti

Apie „Olandų bangos“ priežiūrą nuomonės paklausėme ir UAB „Šilutės komunalininkas“ meistrės Danutės Meškienės, atsakingos už miesto želdinių ir gėlynų priežiūrą.

„Ir laistėm, ir prižiūrėjom, ir dabar tai darom“, – sakė ji, ir priminė, jog „bangoje“ kai kurie augalai pavasarį net neišdygo, tad tuščius tarpus reikėjo kažkuo užpildyti. Tam buvo parinktos ir susodintos anksti žydinčios našlaitės.

„Mums nėra skirtumo, kas gėlyną projektavo ar sodino. Esame atsakingi už visus gėlynus ir vienodai juos prižiūrime“, – teigė D.Meškienė. Ją nustebino tik tai, kad pavasarį, kai daugelyje kiemų ir sodų jau žydėjo ankstyvosios gėlės, „Olandų banga“ vis dar miegojo.

Ar projekto įgyvendintojos nepasodino tokių gėlių, kurios tikrai anksti pražysta, ar dalis jų tikrai išdžiūvo, meistė nežino.
Anot jos, garsiąją „bangą“ prižiūrėti taip, kaip aprašyta perduotoje atmintinėje, nėra nei fizinių, nei materialinių galimybių, nes atmintinėje buvo nurodyta augalus laistyti skirtingomis trąšomis ir skirtingu laiku.
„Net nežinau, kaip elgtis. Jau sulaukėme vadovų siūlymų naikinti „bangą“. O gal tos daugiametės gėlės tikrai varganai atrodo tik dėl gamtos sąlygų, gal reikia laiko ir jos savo grožį atskleis?“ – D.Meškienė neslėpė, kad atsidūrė aklavietėje.

Kas ta „Olandų banga“?

olandiskos bangos pavyzdziaiŠis stilius skaičiuoja jau antrą dešimtį metų. Jis dažnai įvardijamas kaip „naujųjų daugiamečių augalų“ stilius, nes pagrindiniai augalai – dekoratyviosios žolės ir neformalūs vasaros pabaigos daugiamečiai, kurie išlieka dekoratyvūs dažnai iki pat žiemos.
Vokiečių augalų selekcininko Karlo Foersterio pradėtų kurti kraštovaizdžių bruožas buvo jų organiškas įsiliejimas į natūralią aplinką. Taip atsirado apželdinimo kryptis, kuri ir užpildė tarpą tarp vasaros žiedų ir rudens spalvų. Šiandien ji įvardijama kaip „olandiškoji banga“.

Kodėl „banga“? Galbūt todėl, kad tai ganėtinai nauja kraštovaizdžio dizaino kryptis. O gal todėl, kad šio stiliaus išskirtinis atributas – ilgais šuorais, gausiai susodinti daugiamečiai žoliniai augalai, kurie sužėlę sukuria banguojančios augalų jūros vaizdą.

Renkantis augalus šiam stiliui, spalvai tenka antraeilis vaidmuo. Svarbiausia augalo forma ir struktūra. Didesnis dėmesys kreipiamas ne į trumpalaikius, nors ir prabangius vidurvasario žiedus, bet į visą augalo gyvenimo procesą, pradedant ryškia pavasario žaluma, baigiant dekoratyviomis žolių šluotomis ir architektūriškais nužydėjusiais augalų žiedynais. Nors paprastai sodininkai, atėjus rudeniui, puola skinti nužydėjusius stiebus, čia skatinama kaip tik palikti nužydėjusių augalų stiebus tiek dėl architektūriškų formų, tiek dėl naudos paukščiams žiemą. Rekomenduojama rinkti augalus, kurie ne tik „gražiai gyvena, bet ir miršta gražiai“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.