Kuo minta geniai? Atrodytų, kad toks klausimas net nereikalingas, nes mes visi žinome jų meniu: tai medienoje, po žieve gyvenantys vabzdžiai, o žiemą – dar eglių ar pušų sėklos, iš kankorėžių aižomos specialiose „kalvėse“. Tačiau toks atsakymas nebūtų tinkamas vasarą, nes geniai gerokai praplečia savo meniu ir lesalo ieško kitokiais būdais. Kur – skaitykite šiame straipsnelyje.
Vasarą mažieji margieji geniai mėgsta kopinėti medžių lapais ir nuo apatinių jų pusių rankioti vikšrus. Dažnai jie leidžiasi į dilgėlyną, kitų stambesnių žolinių augalų sąžalyną ir vabzdžių ieško kopinėdami plonais stiebeliais.
Įdomiausias šiuo metu – didysis margasis genys. Jau gerą mėnesį šie geniai lankosi soduose ir čia pat įsiruošę „kalves“ skaldo vyšnių, trešnių, slyvų kauliukus. Greta jų panašiai, tik be aižyklos darbuojasi svilikai. Geniai dažnai leidžiasi ant žemės ir nuo jos renka vabzdžius.
Štai genys pievoje surado pievinių skruzdėlių lizdą, snapu iškasė duobutęs ir ilgu lipniu liežuviu graibo skruzdėlių perus ir pačias skruzdėles.
Kitur jis keistai šokuoja (genio kojos nepritaikytos vaikščioti žeme) ir nuo takelio renka nukritusius vabzdžius ir sėklas ar, aptikęs tarp krūmų atvirą vietelę, kapsto snapu spyglius ir tvarsto skruzdėles.
Vasaros pradžioje kai kurie didieji margieji geniai (taip daro ne visi iš jų giminės, o tik pavieniai individai) plėšė žvirblinių paukščių lizdus ir lesė jų kiaušinius bei mažus jauniklius. Dabar maistas tapo kitoks – daug švelnesnis. Taip truks dar beveik mėnesį, o po to geniai vėl pereis prie sunkaus darbo – iki vėlyvo pavasario snapais trupins medieną ir aižys kankorėžius.