Geologų renginį apie skalūnus žlugdė piketuotojai

Skalunai DSC 0397Trečiadienį prie Šilutės seniūnijos išsirikiavę devyni piketuotojai teigė išreiškiantys visos Lietuvos žmonių  poziciją dėl skalūnų dujų paieškos.

Plakatais „ŠEVRON žudo“, „ŠEVRON VON“, „Tegu bus prakeikti skalūnų dujų rėmėjai“ ir kitokiais grėsmingais užrašais  keli Tauragės rajono gyventojai ir keli šilutiškiai pasitiko informacinio renginio „Skalūnų dujos. Saugi aplinka ir  ekonominė nauda“ organizatorius – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojus bei šilutiškius, kuriuos sudomino renginio temos.

Šilutėje surengtas pirmasis toks Aplinkos ministerijos inicijuotas informacinis renginys. Per rugsėjį informacijos apie skalūnų dujų paieškas tokiuose informaciniuose renginiuose galės gauti Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Kybartų gyventojai.

Tačiau jau iš pirmojo susitikimo tapo aišku, kad Tauragės rajono Žygaičių bendruomenės komanda, vedama lyderio Jono  Nairanausko, neleis ramiai išklausyti Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos, Energetikos ministerijų specialistų parengtų pranešimų.

Pirmieji akibrokštai

Kad maža grupelė neturi teisės atstovauti visų žmonių nuomonei, patiems piketuotojams teko įsitikinti, vos tik jie išskleidė  plakatus.

Kai pro šalį važiavusią garbaus amžiaus dviratininkę piketuotojai paragino prisijungti prie jų, moteriškė juos išvadino parsidavėliais rusų „Gazpromui“ ir tautos išdavikais, pasiilgusiais Putino ir Lukašenkos globos.

Nepasisekė ir į renginį atvykusiam lektoriui – UAB „Minijos nafta“ inžinieriui Ignui Vaičeliūnui, kuris piketuotojų akivaizdoje savo automobilį nevykusiai apsuko Lietuvininkų ir Liepų gatvės sankryžoje – apsisukdamas automobilio priekinius ratus „užlaipino“ ant šaligatvio.

Piketuotojai apie I.Vaičeliūno manevrą tučtuojau pranešė piketo viešąją tvarką prižiūrinčiam policininkui. Manevro nepastebėjusiam pareigūnui pasakodami apie pažeidimą, piketuotojai situaciją „pagražino“ teiginiais, jog automobilis neva vos neparbloškė žmonių, kurie ėjo šaligatviu (tuo metu ant šaligatvio žmonių nebuvo – aut. pastaba). Piketuotojai replikavo, kaip I.Vaičeliūnas pasirūpins skalūnų gavybos saugumu, jeigu net automobilio vairuoti nesugeba…

I.Vaičeliūnui teko aiškintis policijos pareigūnui, jam surašytas KET Skalunai DSC 0393pažeidimo protokolas.

Reikalavo keisti temas, nutraukti pranešimus

Informacinio renginio organizatoriai iš anksto prašė klausytojus registruotis, tačiau didesnė dalis žmonių kartu su piketuotojais suėjo be jokios registracijos ir nė neketino klausytis programoje numatytų pranešimų.

Lietuvos geologijos tarnybos dr. doc. Jurgai Lazauskienei, kuri pasakojo apie skalūnus ir juose esančius angliavandenilius, apie jų klodus pasaulyje ir Lietuvoje, angliavandenilių gavybos perspektyvą, teko mažiausiai 10 kartų nutraukti pranešimą, nes žygaitiškiams piketuotojams ši paskaita pasirodė neįdomi – jie viską yra skaitę internete…

Šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius pranešėjus ragino baigti pasakoti „tas nesąmones“ ir kalbėti apie tai, kas žmonėms labiausiai rūpi: kaip jie gyvens, kai žemė ir vanduo bus užteršti skalūninių dujų gavybos metu?

R.Jaruškevičius buvo linkęs visiškai nutraukti renginį. Jis argumentavo, kad valstybės šeimininkai yra žmonės (tai sakydamas, jis rodė į save ir savo bendraminčius), o tie žmonės nepritaria skalūninių dujų gavybai, todėl informacinis renginys esąs niekam nereikalingas ir jį reikia nutraukti.

Piketuotojai provokavo lektorius įvertinti Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus, aplinkos ministro Valentino Mazuronio sprendimus ir viešus pasisakymus.

Renginio vedėjas – Lietuvos geologijos tarnybos vedėjo pavaduotojas Jonas Satkūnas diplomatiškai vengė diskusijų apie politikų sprendimus ir kantriai dėstė renginio tikslus – pateikti kompetentingų specialistų informaciją apie po žeme glūdinčius gamtos turtus Lietuvoje ir mūsų rajone.

Išklausius dr. doc. J.Lazauskienės pranešimą iki galo, buvo galima suprasti, kad, dabartiniais geologų duomenimis, pramoninė skalūninių dujų gavyba dar nėra vertinama kaip ekonomiškai perspektyvi. Todėl, pasak J.Lazauskienės, pirmiausia reikia išsiaiškinti, turime tuos išteklius ar ne, todėl būtina atlikti du ar kelis bandomuosius ieškininius gręžinius.

Grasino išgrūsti pro langą

Dar daugiau trukdymų papasakoti apie angliavandenilių išgavimą sulaukė „Minijos naftos“ inžinierius I.Vaičeliūnas. Piketuotojai niekaip nenorėjo patikėti jo teiginiams, kad gręžiniai, kurie dabar atliekami naftos verslovėse, yra saugūs ir niekuo nesiskiria nuo tų gręžinių, kurie būtų daromi norint pasiekti skalūnines uolienas. Juolab kad hidraulinio uolienų plėšymo darbai ieškant naftos Lietuvoje pirmą kartą jau buvo atlikti prieš 15 metų.

I.Vaičeliūnas sakė, kad apie Lietuvos gręžinių saugumą Žygaičių bendruomenės nariams ir jų bičiuliams galėtų papasakoti daug patirties turintis Griežpelkių bendruomenės pirmininkas, geologas Vytautas Švanys.

skalunai DSC 0424I.Vaičeliūno teigimu, V.Švanys tuomet, kai dirbo naftos gavybos įmonėje, asmeniškai buvo atsakingas už mažiausiai 100 užkonservuotų gręžinių patikrą.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vieno atvejo, kad gręžinys užterštų vandens klodus. Minėti geologo V.Švanio pavardę I.Vaičeliūnui savo pranešime grėsmingai uždraudė žygaitiškis J.Nairanauskas. Jis pagrasino I.Vaičeliūną išgrūsti pro langą, jei jis dar kartą paminės „tokio garbingo žmogaus pavardę propagandinėje kalboje“.

Aistros nurimo po pietų

Informacinio renginio klausytojų priešiškos nuotaikos pasikeitė, kai lektoriai tęsė darbą po pietų pertraukos ir kai Žygaičių bendruomenės komanda išvyko namo. Ištuštėjusioje salėje liko apylygis balansas norinčiųjų klausytis dėstomų žinių ir prieštaraujančiųjų.

Energetikos ministerijos atstovas Karolis Švaikauskas pasakojo apie skalūninių dujų gavybos ūkinę ir ekonominę naudą Lietuvai. Sunku paneigti tokią informaciją, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikai yra daug lengviau konkuruoti prekių rinkoje, kai jų gamintojai naudoja 4 kartus pigesnes dujas.

Lietuva iš Rusijos tiekėjo „Gazprom“ perka 80 proc. dujų, reikalingų Lietuvos ūkiui. Didesnė dalis dujų naudojama elektros ir šilumos gamybai. Deja, „Gazprom“ Lietuvai nustatė didžiausią dujų kainą, palyginti su kitomis ES šalimis. Todėl Lietuvos žmonės yra tarp tų Europos vartotojų, kurie daugiausiai savo pajamų išleidžia energetikai.

Pasak K.Švaikausko, Lietuva šiuo metu turi menkus argumentus, kaip derėtis su „Gazprom“ dėl dujų kainos mažinimo. Tačiau pastačius dujų terminalą pajūryje, prisijungus prie dujotiekio Lenkijoje bei įsitikinus skalūninių dujų gavybos perspektyva, Lietuva turėtų stiprius argumentus derybose ir tiekėjų pasirinkimą.

Informacinis renginys baigėsi, galima sakyti, abipusio supratimo nuotaikomis. Juolab kad Aplinkos ministerijos atstovas Giedrius Giparas susirinkusiesiems įrodė, jog skalūninių dujų gavybos aplinkosauginiai reguliavimo aspektai Lietuvoje yra stipresni nei daugelyje ES šalių. Jo nuomone, svarbu tai, kad be poveikio aplinkai tyrimų ir savivaldos Tarybos pritarimo niekas negalės atlikti net tiriamųjų bandomųjų gręžinių skalūnų dujoms aptikti. Jis įsitikinęs, kad per 7 metus tokių gręžinių būtų atlikta vos du ar trys.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.