Tokio centralizuotai tiekiamo vandens, kokį vartoja Šilutės rajono gyventojai, pavydi daugelyje kitų šalies miestų gyvenantys žmonės. Šilutės rajono gyventojai vartoja tokį vandenėlį, kokio dėl jo skonio ir tyrimų gali pavydėti daugelio kitų Lietuvos miestų žmonės. Lietuvoje naudojamas požeminis vanduo, kas pasaulyje yra labai reta, o toks vanduo yra prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos. Lietuvoje vandens atsargos yra apie 7 kartus didesnis nei reikia mūsų poreikiams.
Tačiau ne visada tai galima pasakyti apie šulinių vandenį vartojančius žmones.
Tokie ir panašūs faktai konstatuoti Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) organizuoto pasitarimo, kuris buvo skiras Pasaulinei vandens dienai paminėti, metu. Pasitarime taip pat aptarta geriamojo vandens kokybė rajone, programinės priežiūros planų vykdymas bei higienistų reikalavimai.
Geriamasis vanduo nuolat tikrinamas
2017 metų geriamojo vandens tyrimų ataskaitos analizę pristatė UAB „Šilutės vandenys“ inžinierė Vida Kiaulakienė. Specialistė pasakojo jog Šilutės rajone vandens gręžiniai išgręžti iki 80 – 140 m gylio, o geriamasis vandenėlis išgaunamas iš 40 – 80 m gylio. Šilutės rajono gyventojai vartoja tokį vandenį, kokio dėl jo skonio ir tyrimų gali pavydėti daugelis Lietuvos miestų. Visi žinome, kad Lietuvoje naudojamas požeminis vanduo, kas pasaulyje yra labai reta. Požeminis vanduo prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos. Lietuvoje vandens atsargos yra apie 7 kartus didesnis nei reikia mūsų poreikiams.
Bendrovė „Šilutės vandenys“ vykdo periodinę ir nuolatinę tiekiamo vandens priežiūrą, pagal suderintą su Šilutės rajono valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba programinės priežiūros grafiką. Programinė geriamojo vandens priežiūra atliekama nustatytu laiku, priklausomai nuo vandens tiekimo objekto teritorijai per dieną tiekiamo geriamojo vandens kiekio kubiniais metrais. Nuolatinei ir periodinei priežiūrai tiriamų mėginių skaičius per metus parenkamas pagal nustatytus higienos normos HN 24:2017 reikalavimus. Mėginių ėmimo vietos yra tolygiai išdėstytos geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, o tokių mėginių paėmimo laikas irgi maždaug tolygiai paskirstytas per visus kalendorinius metus.
Nuolatinei kontrolei kiekvienoje gyvenvietėje vanduo tiriamas vieną kartą per ketvirtį, keturis kartus per metus, periodinei kontrolei – kartą per metus.
Rodikliai svyruoja nežymiai
Mūsų rajono vandenyje tik kai kuriose gyvenvientėse yra nežymiai padidėjęs amonio kiekis, bet amonis yra natūralios kilmės, tad tai nėra užterštumas. Amonis tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi, natūraliai jo aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje.
Padidėjęs geležies kiekis gali būti dėl vandens tiekimo įrangos (vamzdžių). Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, geležies norma yra iki 200 mg litre vandens, bet iki 2000 mg/l siekianti geležies koncentracija geriamajame vandenyje nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. Kai vandenyje geležies daugiau kaip 200 mg/l, tik pablogėja vandens jusliniai rodikliai.
Šilutės rajoną sąlyginai galima suskirstyti į Šilutės miesto ir apylinkių, Juknaičių, Žemaičių Naumiesčio ir Saugų teritorijas. Kiekvienoje teritorijoje vandens rodikliai svyruoja nežymiai. Visame Šilutės rajone vandens kokybiniai rodikliai yra daugmaž panašūs. Bendroji geležis ir amonis yra labiausiai kintantys rodikliai, jiems taip pat įtaką daro vandens tiekimo įranga (vamzdžiai).
Nuolatiniai vandens tyrimai rodo, kad organinių junginių, metalų, nitritų, nitratų, aliuminio, mangano, permanganato indekso nustatytos koncentracijos šilutiškių geriamame vandenyje neviršija higienos normoje (HN 24:2017) nustatytų normų.
Vandentvarkos darbuotojų tikslas – užtikrinti gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir tvarkyti bei šalinti susidariusias nuotekas.
„Šilutės vandenų“ įmonė geriamuoju vandeniu aprūpina 47 gyvenvietes ir eksploatuoja 42 vandenvietes. Dėl kai kuriose vandenvietėse padidinto amonio ir geležies kiekio vandenyje yra pastatyti vandens gerinimo įrenginiai. Tokie įrenginia stovi 7-iose vandenvietėse: Laučiuose, Saugose, Vilkyčiuose, Pašyšiuose, Gorainiuose, Kintuose, Inkakliuose.
Šachtinių šulinių vandenį privalu tikrinti patiems
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus vyr. specialistė Audronė Jurjonienė kasmet primena kaip svarbu vandens kokybę tikrinti tiems, kas vartoja šulinių vandenį.
Pasak specialistės, vadovaujantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Šilutės rajone nuolat organizuojami šachtinių šulinių, kurių vandenį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, tyrimai. Per 2017 metus rajone buvo ištirti 42 šachtiniai šuliniai. Dviejų šulinių vandenyje (5 proc.) nitratų koncentracija viršijo leistiną normą, kuri numatyta Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Užteršti šuliniai buvo Šilutės ir Juknaičių seniūnijose. Specialistai apie tai pranešė vandens vartotojams ir įspėjo, kad toks vanduo labai kenkia sveikatai.
„Nepatikrinto vandens iš šulinio nerekomenduojame naudoti, ypač – nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Padidinta maistui vartojamo tokių šachtinių šulinių vandens tarša gali sutrikdyti ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Nitratų toksiniam poveikiui jautresni ir infekcinėmis ligomis sergantys, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis“, – sakė A.Jurjonienė.
Specialistė taip pat priminė, kad nėščiosios ir šeimos, auginančios vaiką iki 6 mėnesių amžiaus turi galimybę ištirti savo naudojamą vandenį nemokamai. Tereikia apsilankius pas savo šeimos gydytoją pranešti apie tai, o šis savo ruožtu informuos Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, organizuojantį šachtinių šulinių vandens tyrimus.