Vienos moderniausių Lietuvos baldų gamybos įmonių, Šilutės rajone įsikūrusio „Germanikos“ fabriko darbuotojai įgyvendino tai, ko dar niekam nebuvo pavykę – pagal autentiškus brėžinius atkūrė vieną greičiausių Kuršių mariose plaukiojusių kurėnų. Liepos 5 dieną 8 metrų ilgio tradicinis plokščiadugnis laivas, kokiu kadaise plaukiodavo žuvies supirkėjai (fišmasteriai), iškilmingai nuleistas į Kuršių marių vandenį Kintų paplūdimyje.
Laivą statė 300 žmonių
Kurėną laisvu nuo darbo metu savo rankomis statė per 300 „Germanikos“ baldininkų ir jų šeimų narių, taip įgyvendinusių unikalų socialinį projektą „Ko negali vienas – gali visa komanda“. Į pirmąją kelionę išplaukęs kurėnas – tai baldininkų dovana Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.
„Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse norime dedikuoti savo laivą atkurtos Lietuvos 100-mečiui. Tikiu, kad visi prisidėję prie istorinio kurėno atkūrimo tikrai nepaliks nei Kuršių marių, nei Lietuvos ir dar kartą įrodys, kad mediniais laivai gali plaukioti tikrai stiprūs žmonės“, – sakė „Germanikos“ direktorius Rolandas Baltuonis.
Palydos pagal autentiškas senovines kuršių tradicijas
Į pirmąją kelionę „Germanikos“ kurėnas buvo išlydėtas pagal autentiškas senovines kuršių tradicijas: laivo stiebe buvo iškelta unikali vėtrungė, pagal kurią bus galima iš tolo atskirti laivą, seniausias Pamario krašto žvejas Remigijus Rimkus druska apibarstė kurėno denį, laivo bortai pašlakstyti alumi, o duonos trupiniai mesti į vandenį – Kuršių marių dievybėms pamaloninti.
Kurėno pašventinimo ceremoniją krante vedė Rusnės etnografinis kolektyvas „Sklada“. Kolektyvo moterys padabino kurėno pirmosios kelionės dalyvius šermukšnio vainikais, merginos kiekvienam keliautojui paslapčia į kelnių kišenes įbruko po česnako galvutę. Visa tai dėl sėkmės ir sveikatos ir kad apsaugotų nuo piktųjų dvasių.
Pirmosios kelionės į Kuršių marių vandenis įgulai vadovauti buvo pakviestas sugebantis valdyti kurėną kintiškis Laurynas Juodeška. Jam talkino „Germanikos“ fabriko būsimieji laivininkai su pagrindiniu kurėno statybos entuziastu Daivaru Gruzdovu priešakyje. Pirmaisiais keleiviais kurėne be „Germanikos“ direktoriaus R.Baltuonio, buvo SBA baldų fabrikų grupės generalinis direktorius Audrius Bendoravičius, SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius ir pats prezidentas Arūnas Martinkevičius.
Mariose naująjį kurėnų šeimos narį pasitiko keturi tradiciniai Kuršių marių laivai, tarp jų – ir didysis Jūrų muziejaus kurėnas, daugeliui puikiai pažįstamas nidiškis „Kuršis“.
„Kai burvaltes pakeitė motoriniai laivai, liko tik prisiminimai ir ilgesys. O juk Kuršių marios be kurėnų ir burių – kaip žmogus be sielos“, – sakė „Germanikos“ direktorius R.Baltuonis. Tad Sakūtėlių kaime įsikūrę baldininkai nusprendė savo rankomis atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų.
Į pagalbą pasitelkę didžiulę patirtį turintį laivų statybos meistrą rusniškį Simą Knapkį, baldžiai per nepilną pusmetį pastatė tik senovinėse graviūrose išlikusį laivą. Visas laivo dalis „Germanikos“ darbuotojai kūrė patys – ruošė pušines lentas, tašė, obliavo, dervavo, pjovė, impregnavo, jas žymėjo ir jungė, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių.
Prie laivo statybų prisidėjo ne tik 300 „Germanikos“ darbuotojų, bet ir jų šeimų nariai.
„Mūsų įmonė įsikūrusi kaimo vietovėje, suvažiuojame dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirstome. Pamanėme, kad žmones gali vienyti ne vien tik darbas, bet ir kokia nors prasminga, visus uždeganti idėja – taip kilo mintis pastatyti kurėną. Džiaugiuosi, kad taip ir įvyko. Tiesą sakant net nesitikėjome, jog darbuotojai taip noriai įsitrauks į šį sumanymą“, – pasakojo „Germanikos“ direktorius R.Baltuonis.
Viską darė rankomis
Koncerno SBA įmonė „Germanika“ garsėja kaip viena didžiausių vilktų korpusinių baldų gamintojų Europoje – iš čia skandinavų koncernui „Ikea“ tiekiami baldai pasklinda po visą pasaulį.
Kaip pasakoja R.Baltuonis, net ir baldininkams kurėno statyba buvo nemenkas iššūkis – nors fabrike įdiegtos modernios technologijos, daugelį darbų atlieka darbuotojų prižiūrimi robotai, tačiau visus laivo statybos darbus teko atlikti rankomis.
„Reikalavimai ir baldams, ir laivui yra vienodi – saugumas, kokybė, efektyvumas. Tik jei gaminant baldus, pagal reikalavimus, gali būti milimetro dalies paklaida, tai statydamas laivą tokios prabangos sau leisti negali – visos bortų lentos turi būti suleistos be mažiausios paklaidos“, – sakė R.Baltuonis.
Pastatytą istorinį Kuršių marių laivą papuošė „Germanikos“ įmonės ženklas. 8 metrų ilgio kurėnu vienu metu gali plaukti 10 žmonių. Planuojama, kad laivybos metu kurėnas stovės Kintų uoste, o kitu metų laiku bus saugomas fabriko teritorijoje.
Kitas etapas – išmokti valdyti
Pasak R.Baltuonio, kurėno statytojai – „Germanikos“ darbuotojai dar turės pasimokyti valdyti 8 metrų burinį plokščiadugnį laivą. Tai bus kitas projekto etapas. „Germanikos“ laivu galės naudotis visi fabriko darbuotojai, o tai reiškia, kad jų grupėse turės būti žmonių, kurie bus pasirengę jį valdyti.
„Germanikos“ laivas jau dabar yra pakviestas į senovinių laivų regatą Kuršių mariose, kuri įvyks liepos 28 dieną.
Po iškilmingos laivo nuleidimo ceremonijos ant marių kranto įvyko puiki vasaros šventė „Gervasara“. Joje apie 400 „Germanikos“ kolektyvo narių su šeimomis leido laiką kartu. Vyko linksmos sportinės varžybos tarp atskirų komandų. Visą šventę ir varžybas vedė nepailstantis mūsų krašto renginių vedėjas Marius Budraitis.