Gervuogės ir šilauogės: jų valgantiems susirgti nepavyksta

gervuoges mockieneGervuogės ir šilauogės – pamiškių ir sodų gražuolės, sunokstančios rudeniop, tad dabar pats metas daugiau sužinoti apie jų naudą sveikatai ir… grožiui.

O kas apie tai galėtų papasakoti daugiau nei didžiules šių ir kitų uoginių augalų plantancijas auginantys žmonės? Todėl sukame į Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Makių kaime gyvenančių Laimos ir Stepono Mockų sodybą, šalia kurios 5 hektarų plote ir veši įvairiausių uogų ir vaismedžių sodas.

Šeimininkai veda į šiuo metu skinamų gervuogių ir šilauogių plotus ir siūlo skanauti saldžių uogų. Papasakoti apie jų naudą žmogui jie taip pat gali daug.

Gervuogės –labai saldžios

Ne tik gervuogės ir šilauogės, bet ir serbentai, vyšnios, trešnės, braškės, vynuogės, žinoma, ir obelys bei kriaušės auga Mockų sode. Kad kuo geriau išnaudotų žemę, prieš penkmetį savo sodą veisę šeimininkai apdairiai tarp tręšnių susodino juoduosius serbentus, o tarp vyšnaičių įkurdino braškių eiles.

Bet šįkart einame į kitą sodo pakraštį, o šeimininkė štai jau kelia nusvirusias, beveik juodomis uogomis apkibusias gervuogių šakas. Besistebintiems, kad šios uogos čia jau tokios sodrios, kai miškuose dar žalutėlės, Laima primena, jog kultūrinės gervuogės sunoksta žymiai anksčiau.

Laima žino, kad gervuogėse gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, A ir B grupės vitaminų, ypač daug vitamino C. Nemažai kalio, vario, mangano, flavonoidų, yra sacharozės, gliukozės, fruktozės, ląstelienos, kitų mikro ir makroelementų.

Ypač jose gausu geležies, o pati sodo šeimininkė tikina jas valgydama net jaučianti burnoje geležies prieskonį, lyg valgytų šio elemento preparatą. 

Gervuogės ypač tinka diabetu sergantiems žmonėms ir norintiems sulieknėti.

Šios uogos valgomos tiek šviežios, tiek džiovintos, iš jų spaudžiamos sultys, daromi dietiniai gėrimai, džemai, uogienės, kisieliai, pyragų įdarai.

Įdomu tai, kad gamtoje augančios uogos yra gana rūgščios, todėl ruošiant jų atsargas žiemai cukrus turi sudaryti net 30-40 proc. jų svorio. Kultūrinės gervuogės kitokios – jos tokios saldžios, kad ruošdama kibirą sulčių šeimininkė sunaudoja vos pusę kilogramo cukraus. Sako, kartą sudėjusi kilogramą, bet tuomet jau buvę per saldu.

Gervuogių uogienių Laima neverda, pasak jos, ir sultys būna tirštos lyg nektaras, tad puikiausiai tinka košėms ir blyneliams pagardinti. Kad gerai laikytųsi, jas tereikia pakaintinti iki užvirimo.

Gydo ir uogos, ir lapai

Gervuogių lapai ir uogos pasižymi stipriu šlapimą varančiu poveikiu, pernokusios uogos veikia kaip laisvinamieji, o neprinokusios ¢ kietina vidurius. Lapų nuoviras naudojamas ginekologijoje pienligės ir trichomonozės gydymui, nuovirai, gėrimai ir antpilai – esant inkstų ir kepenų uždegiminiams procesams, gydant virškinamojo trakto ligas. Lapų ir šviežių arba džiovintų uogų arbata gerai malšina ligonių troškulį.

Lapai renkami žydėjimo metu. Dėl sutraukiančio poveikio gervuogių lapų nuoviras (1:10) gerai gydo skrepliavimą krauju, skrandžio kraujavimus, viduriavimus. Jo geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Lapų nuoviru skalaujama gerklė. Nuo viduriavimo vartojami smulkintų džiovintų lapų milteliai.

Liaudies medicina nurodo, kad plikytų gervuogių lapai (2 dalys) ir medetkos žiedai (1 dalis), geriant po puoduką 3 kartus per dieną, padeda nuo žarnyno uždegimų. Lapų antpilas vartojamas nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų kaip atsikosėjimą lengvinantis vaistas, jis ramina, kai padidėjęs dirglumas, kankina nemiga.

Liaudies medicinoje lapų nuoviro pavilgai ar susmulkinti lapai dedami ant kerpančiosios dedervinės, egzemų, lėtinių opų, senų pūliuojančių žaizdų – žaizdos apsivalo ir greičiau užgyja. Lapų baktericidinis veikimas, matyt, priklauso nuo juose esančių fitoncidų.

Iš gervuogių lapų verdama naudinga ir malonaus skonio arbata, pagal skonį ir kvapą panaši į tikrą arbatą. Arbatžolių pakaitalui pasigaminti švieži lapai dedami į uždarą indą ir fermentuojami, kol suvysta ir pajuoduoja. Po to jie džiovinami atvirame ore.

Šilauogės – labai sočios

Visai šalia auga irgi šakas jau nusvarinusių šilauogių eilės. Jų krūmeliai net iš tolo mėlynuoja, taip sodriai apkibę tamsiai mėlynomis uogomis.gervuoges

Laima pasakoja, kad šilauo-gė irgi turi įvairių žmogaus organizmui naudingų komponentų: antioksidantų, bakterijų inhibitorių, vitaminų A, B1,B2, C ir PP, karotinoidų, elaginės, folinės rūgšties, skaidulinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalcio, fosforo, geležies ir kt.

„Sakoma, kad užtenka per dieną suvalgyti pusę stiklinės šilauogių, ir organizmas jau yra aprūpintas vertingomis medžiagomis. O mes miegoti galime nueiti vakarienei pavalgę tik šių uogų, jos tokios sočios, kad daugiau nieko nesinori“, – sako Laima.

Ir sveikatai, ir grožiui

Mokslininkai tvirtina, kad šilauogėse esantys fenoliniai junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus, teigiamai veikia organizmą pradinėse vėžinių susirgimų stadijose. Jų antocianinai stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį, tad šias uogas patartina valgyti vairuotojams ir tiems, kas praleidžia daug laiko prie kompiuterio.

Japonijoje šilauogės vadinamos akių uogomis, nes jos gali apsaugoti nuo glaukomos bei kataraktos. Šiose uogose yra didelis kiekis natūralių antioksidantų ir medžiagų nuo uždegimo, kurios mažina akių įtampą ir gerina regėjimą. Ypač padeda tiems, kurie blogai mato prietemoje. Uogose randama antocianinų, todėl jos ir stiprina regėjimą.

JAV atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad šilauogėse antioksidantų kiekis yra 5 kartus didesnis už tą, kuris sukauptas tokios pat masės žirniuose, morkose, obuoliuose ar žaliuosiuose žiediniuose kopūstuose. Antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų junginius, kurie gali naikinti ląstelių sieneles bei DNA struktūrą. Šiose uogose sukauptos elago ir flavonoidų rūgštys taip pat stabdo navikinių ląstelių vystymąsi (pvz. gimdos kaklelio).

JAV Ilinojaus universitete buvo tirti įvairūs vaisiai, siekiant nustatyti, ar juose yra priešvėžinių savybių turinčių medžiagų. Didžiausiu priešvėžiniu poveikiu išsiskyrė šilauogės.

Šilauogės redukuoja „blogąjį“ cholesterolį ir padeda gaminti „gerąjį“, todėl mažina širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką, insulto grėsmę, sklerozinius pokyčius ir svorio augimą.

Šios uogos saugo nuo tokių ligų kaip Alzhaimeris ar aterosklerozė.

Folinė rūgštis, esanti šilauogėse, teigiamai veikia vaisių nėštumo metu.

Uogos tinkamos diabetikams, lengvina alergijas, pasižymi antiuždegiminėmis, antisklerotinėmis, antinavikinėmis savybėmis.

Platus šilauogės mikroelementų asortimentas ne tik apsaugo organizmą nuo ligų, bet taip pat ir nuo senėjimo, šilauogės puikiai tarnauja tinkamai prižiūrint odą.

Šilauogės taip pat gali padėti išvengti ir mirtinų ligų, tokių kaip vėžys. Uogose gausu elementų, kurie slopina vėžio mechanizmus. Šie komponentai apsaugo nuo suirimo, kurį sukelia laisvieji radikalai.

Ir valgo, ir dalija

Ir gervuogių, ir šilo uogų Mockai kasmet žiemai priruošia dideles atsargas, – anot pačios Laimos, viso kone po 10 kibirų abiejų rūšių uogų. Daug patys sunaudoja, nemažai ir išdalija.

Keturias dukras užauginę Mockai pasakoja, kad šios kartkartėmis sakydavusios, jog irgi norėtų, kaip kiti mokiniai, retkarčiais susirgti. Tačiau jau daug metų tokios „laimės“ joms nekliūna ir tai nekeista: argi gali sirgti tas, kas visus metus vartoja daug tokių vertingų uogų?..

Tad kodėl gi jau šiandien savo mitybos šiomis vertingomis uogomis nepraturtinti ir „Sveikatos šaltinio“ skaitytojams?..

Mockų sode uogos parduodamos ir skintos, ir pasiskinti jų gali patys klientai. Susitarti dėl atvykimo galima paskambinus L.Mockienei tel. 8 675 74834.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.