Jau prasidėjo gervuogių metas. Kuo vertingos šios uogos?
Gervuogės labai gražiai atrodo, todėl itin tinkamos puošybai. Pastebėjot, jomis beveik visuomet puošiami baltieji ir skanieji tortai su maskarponės sūriu? Prisiskynę porą saujų gervuogių, galime sutaupyti beveik 10 litų (maždaug tiek skiriasi papuošto ir nepuošto torto su maskarpone kaina parduotuvėje).
Pasišaldę šių uogų žiemai, galėsite taupyti ištisus metus.
Kadangi gervuogės, skirtingai nei avietės, skinasi su visu kauliuku, jos nesubliūkšta ir atšildamos išsaugo savo formą. Vaikai labai noriai jas čiulpia žiemą vietoj ledinukų. Tiesa, atšildytos jos nėra tokios skanios kaip šviežios.
Skaniausios – nuo krūmo
Atrinkę stambiausias, sunokusias (bet jokiu būdu ne pernokusias uogas), paskleiskite jas plonu sluoksniu šaldiklyje ir šiek tiek pabarstykite cukrumi – jis leis geriau išsaugoti uogų skonį ir spalvą. Išskirtiniu kvapu jos, deja, nepasižymi.
Skanu jas valgyti tiesiai nuo krūmo – tiesa, dantys ir pirštai po šio mėgavimosi lieka ne itin gražūs, o jei netyčia sutepsite drabužį, gali tekti jį išmesti, nes šios uogos itin teplios ir sunkiai valosi.
Pirštams ir dantims gali pagelbėti citrinų rūgštis, jei jos nėra – iš bėdos tiks ir citrina ar actas, o štai drabužiams, ko gero, nepagelbės niekas, todėl būkite atsargūs su šiomis uogomis.
Gervuogių kompotai ir uogienės
Gervuoges galima dėti į įvairius kepinius, daryti su jomis želė tortus. O štai žiemai gervuogės ruošiamos rečiau – vieniems nepatinka jų kartokas prieskonis, kitus erzina valgant uogienę tarp dantų grikšintys kauliukai. Nuo šių nemalonumų gali išgelbėti tinkamas uogų paruošimas – jei erzina kauliukai, spauskite gervuogių sultis. Taip pat labai skanūs ir gražūs yra gervuogių kompotai. Dėl ryškios spalvos keletą šių uogų galite įmesti į bet kokį kompotą – obuolių, slyvų ar kriaušių.
Gervuogių uogienių skonį labai pagerina rūgštesni priedai, todėl geriausia jas maišyti su tarkuotomis citrinomis, apelsinais, tinka net su rūgščiomis kaukaziškomis slyvaitėmis, kurių dažniausiai neturime kur dėti.
Gervuogės neišsiskiria kvapu. Šį trūkumą galima kompensuoti jau minėtomis citrinomis bei apelsinais, taip pat kvapnumo uogienė įgis, jei gervuoges maišysite su jų artimomis „giminaitėmis“ – avietėmis. Deja, kai prasideda gervuogės, miško aviečių būna ne itin daug. Galima baigiant virti uogienę įmesti saujelę mėtų ar vyšnių lapų.
Kuo naudingos gervuogės?
Mokslininkai, ištyrę daugiau nei tūkstantį maisto produktų, gervuoges išrinko daugiausia antioksidantų turinčiu produktu. Kaip žinome, antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, taigi saugo mus nuo įvairių ligų ir senatvės, gerina sveikatą ir puoselėja grožį.
Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C ir ypač daug vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis ir puoselėjančio odą, plaukus bei nagus.
Net ir termiškai apdorojus gervuoges, jose lieka didelis vitamino E kiekis. Taip pat jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.
Be to, šiose uogose itin mažai kalorijų, todėl negailėkite jų įvairiems kepiniams – kuo didesnę jų dalį sudarys šios uogos, tuo bus sveikiau ir figūrai naudingiau. Jas sveika valgyti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.
Gervuogių sultys naudojamos ir nuo peršalimo, bronchito, aukštos temperatūros, jos gerai malšina troškulį.
Taip pat gervuogių sultys, o dar labiau – jų uogų ir lapų arbata – liaudies medicinoje vartojama nuo nemigos, nervams raminti, ypač rekomenduojama nuo klimakterinės neurozės.
Seniau džiovintų uogų nuovirais ir antpilais buvo varomas prakaitas ir šlapimas. Vėliau paaiškėjo, kad prakaitą geriau varo ne uogų, o lapų antpilas, jis ir geriamas nuo peršalimų.
Antikinėje medicinoje buvo siūloma dėti gervuogių lapų kompresus sergant odos ligomis, turint egzemų, lėtinių opų, pūliuojančių žaizdų. Lapų baktericidinis veikimas, matyt, priklauso nuo juose esančių fitoncidų.