Gimdos kaklelio vėžiui kelią užkirs mergaičių skiepai

gimdos copySausio 19-25 dienomis buvo minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Ši savaitė daugumoje Europos šalių minima jau septintus metus siekiant atkreipti dėmesį į ligą ir jos prevencijos galimybes. Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kurios tikrai galima išvengti.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad Lietuva didina lėšas kovai su šia liga. Pasak ministrės, prieš 10-metį pradėta šio vėžio prevencijos programa yra veiksminga, nes dabar pirmosios ir antrosios stadijos vėžio atvejų išaiškinama 7 kartus daugiau. O ankstyvosios stadijos vėžys yra sėkmingai išgydomas. Ketinama dėl šios pavojingos ligos prevencijos pradėti skiepyti mergaites nuo žmogaus papilomos viruso.

Šilutiškė gydytoja akušerė – ginekologė Aušra Venckuvienė  ragina visas moteris nuo 25 iki 60 metų pasinaudoti valstybės finansuojama prevencijos programa ir kas trejus metus nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio. Gydytoja apgailestauja, kad nemažai moterų nesirūpina savo sveikata, todėl vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio atvejų.

Skaičiai šiurpina

Gimdos kaklelio vėžys yra antras labiausiai paplitęs moterų vėžys pasaulyje, bet medikai teigia, kad 80 proc. susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku.

Lietuvoje ši liga sudaro apie 6 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet. Vien 2011 m. buvo diagnozuoti 452 invazinio (išplitusio) gimdos kaklelio vėžio atvejai, 702 nulinės stadijos atvejai ir 214 moterų mirė nuo šios ligos.
Europoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 60 tūkst. moterų, o nuo jo miršta apie 30 tūkst. moterų.

Tarp jaunų moterų gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias piktybinis navikas – 2011 m. jis sudarė 13 proc. visų diagnozuotų vėžio atvejų ir buvo 16 proc. moterų mirties priežastimi 30-55 metų amžiaus grupėje.

Vykdoma prevencijos programa

Lietuvoje jau 10 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25-60 metų amžiaus moterys gali kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti PAP testu. Tai citologinis tyrimas, kurio metu paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio tepinėlis. Procedūra yra greita ir neskausminga, o šis tyrimas leidžia anksti diagnozuoti ligą ir laiku imtis gydymo priemonių.

Moterims dėl tyrimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti biopsiją, kuri leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę.

Tiek sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, tiek ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje iki pradedant Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą buvo didžiausias tarp Šiaurės Europos šalių ir vienas didžiausių Europoje.

„Iš tiesų, pradėjus vykdyti Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą Lietuvoje pakito sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūra, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Neinvazinio arba nulinės stadijos gimdos kaklelio vėžio diagnozuojama daugiau nei invazinio, didesnę dalį sudaro ankstyvųjų stadijų piktybiniai navikai, matomas taip pat ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio mažėjimas ypač moterų iki 65 metų amžiaus grupėje. Tai neabejotinai teigiama programos vykdymo išdava.“

Tačiau Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio programos tikslas yra ne tik mažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, bet apskritai sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu.

„Vykdant patikros programą galima diagnozuoti pakitimus dar iki vėžio atsiradimo, o juos išgydžius tiesiog išvengiama vėžio išsivystymo, – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja dr. Daiva Kanopienė. – Įvairių pasaulio šalių duomenys rodo – organizuotai vykdant patikros programą, mirtingumą ir sergamumą gimdos kaklelio vėžiu galima sumažinti 70-80 proc.“

Dar nepradėjus vykdyti šios atrankinės programos, Lietuvoje 2000-2003 m., buvo diagnozuojama 460-470 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o 2011 m., praėjus 7 metams nuo programos pradžios, diagnozuoti 452 invazinio vėžio atvejai.
Taigi, nors mirtingumo rodikliai jau mažėja, sergamumas – nemažėja. Onkologų nuomone, vykdant toliau Atrankinę patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, būtų tikslinga, įvertinus jos rezultatus bei perėmus užsienio šalių, kuriose programa vykdoma daugiau nei 50 m., patirtį, optimizuoti pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos vykdyti atrankinės prevencinės programos organizavimą.

Lietuvoje kol kas nemokamai neskiepijama
Ministrė R.Šalaševičiūtė sako, kad ir Lietuvoje jau ruošiamasi pradėti nemokamai skiepyti mergaites nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris yra vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių.

Skiepai nuo ŽPV apsaugo nuo 4 viruso tipų, iš kurių du sukelia 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Efektyviausia skiepyti paaugles mergaites, neturėjusias lytinių santykių, nes vyresnės moterys jau gali būti užsikrėtusios ir tokiu atveju skiepai nebus veiksmingi.

Šilutės PSPC gydytoja A.Venckuvienė sako, jog ligos prevencijai reikia trijų skiepų, kurie suleidžiami per pusę metų. Jų kaina – apie 1000 litų, tad nenuostabu, kad šiandien taip apsaugoti savo dukras gali toli gražu ne kiekviena šeima.

Kada nemokamai bus pradėta skiepyti šilutiškes, A.Venckuvienė dar negirdėjo. Tuo tarpu Latvijoje jaunos mergaitės nuo ŽPV nemokamai skiepijamos jau 5 metai.

Siekdami apsaugoti vyresnes moteris medikai imasi įvairių priemonių: apie tai, kad moteris gali dalyvauti programoje informuoja ir šeimos gydytojai, ir slaugytojos, ir patys ginekologai. „Neretai net laiškus moterims siunčiame, bet būna, kad tie laiškai ir vėl pas mus sugrįžta, nes moteris jau būna pakeitusi gyvenamąją vietą“, – sakė A.Venckuvienė.   

Ir visgi atvejų, kuomet liga aptinkama jau gerokai pažengusi, nemažėja. Anot A.Venckuvienės, kartais net paraginta dalyvauti programoje ir atlikti nemokamą tyrimą moteris atsako: „Jokių tyrimų nedarysiu, nes nieko nenoriu žinoti…“

Jau ir šiemet medikei teko aptikti užleistą gimdos kaklelio vėžį moteriai, kuri pasitikrinti grįžo iš Anglijos.

Tuo tarpu net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

Rizikos faktorių daug

Amerikos vėžio draugija informuoja apie tokius gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius:

* Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuriuo užsikrėsti pavojus didėja nenaudojant barjerinių kontraceptinių priemonių, anksti pradėjus lytinius santykius, dažnai keičiant lytinius partnerius. Susimastyti turėtų ir vyrai: dažnai keisdami lytines partneres, jie užsikrečia ŽPV infekcija ir perduoda ją savo gyvenimo partnerėms.

* Chlamidijų infekcija. Ja užsikrečiama tuo pačiu keliu kaip ir ŽPV infekcija, ir dažnai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios, nes ji nesukelia jokių simptomų.

* Rūkymas, nes tabakas veikia gimdos kaklelio gleivinę tiesiogiai, taip pat skatina vėžio atsiradimą užsikrėtus ŽPV.

* Sumažėjęs organizmo atsparumas, dėl kurio didėja rizika užsikrėsti ŽPV. Imuninė sistema negali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, todėl jos greičiau dauginasi.

* Netinkama mityba, ypač jei vartojama per mažai daržovių bei vaisių. Antsvoris taip pat didina riziką išsivystyti gimdos kaklelio adenokarcinomai.

* Oralinių kontraceptikų vartojimas, ypač ilgesnį laiką, skatina gimdos kaklelio vėžio atsiradimą moterims, užsikrėtusioms ŽPV.

* 3 ir daugiau gimdymų padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu dėl hormoninių pokyčių organizme.

* Paveldėjimas. Jei moters mama ar sesuo sirgo šia liga, rizika susirgti yra 2–3 kartus didesnė.

Pirminė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra sveika gyvensena, nerūkymas, nerekomenduojama naudoti hormoninių kontraceptinių preparatų. Efektyvi ŽPV infekcijos prevencija, be abejo, yra skiepai, taip pat barjerinės kontraceptinės priemonės, jos taip pat efektyviai saugo ir nuo chlamidijų infekcijos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.