Apie Šarlotę Kaizer, vokiečių rašytoją iš Rusnės, mokiniai žinojo labai nedaug. Todėl jiems teko parengti pranešimus, kurie atspindėtų Mažosios Lietuvos rašytojų, rašiusių vokiškai, gyvenimą ir kūrybą. Tai Hermanas Zudermanas, Vydūnas, Hugo Šojus, Imanuelis Kantas, Vilhelmas Berbomas ir kiti. Pranešimus parengė gimnazistai Kamilė Vaznytė, Austėja Diglytė, Domantas Barkauskas, Junita Barškietytė, Saulė Butkutė, Danielė Matulevičiūtė.
Pamokos tikslas buvo panagrinėti Š. Kaizer gyvenimo ir kūrybos aspektus. Mokiniai sužinojo, kad rašytoja gimė ir augo Rusnėje, medienos pirklio šeimoje. Mirus tėvui šeima persikraustė į Tilžę, kur ji baigė gimnaziją. Vėliau studijavo Karaliaučiuje meno akademijoje, buvo muzikali, rašė dainas.
Labiausiai rašytoja išgarsėjo parašiusi romaną „Ir vis naujos dienos“ („Und immer neue Tage“). Tai romanas apie Jociškių dvarelį, tikrus ir išgalvotus įvykius, žmonių likimus 18 – 19 a. Mažojoje Lietuvoje. Už šį romaną rašytojai paskirta Herderio premija. Pamokoje skaitėme ištraukas iš šilutiškės Danos Junutienės knygos „Laiko sąskambiai“, apie padavimais apipintą rajono vietą – Jociškių dvarelį netoli Minijos upės, kurį aprašė Š. Kaizer.
Abiturientė J. Barškietytė pristatė pranešimą apie filosofą Imanuelį Kantą, kurio šaknys yra Šilutėje. Filosofas labai vertino taiką tarp tautų, lietuvių tautą ir kalbą.
Tą pačią savaitę gimnazijoje paminėta Europos kalbų reikšmė žmogaus gyvenimui. Buvo siekiama paskatinti mokytis įvairių kalbų, o konkretus tikslas – įvairiomis kalbomis išversti filosofo Senekos garsiąją sentenciją „Gyvenimui mokomės, ne mokyklai“.