„Visada norėjau rašyti tau laiškus. Šiais rėksmingais laikais, kai visi dudena vienas per kitą, neklausydami pašnekovų, galbūt vienintelis būdas išsisakyti yra laiškų rašymas. Laiško niekas nepertrauks, neužginčys, nori nenori turės išklausyti tavo mintį iki galo…“ (R.Gavelis „Jauno žmogaus memuarai“).
Šiais popierinių laiškų nerašymo laiškais IIB klasės mokiniai gavo neįtikėtiną dalyką – tikrus popierinius laiškus iš Turkijos! Idėjos sumanytoja anglų kalbos mokytoja N. Mulerova padarė savo mokiniams staigmeną – susitarė su kolege iš Turkijos, kad jos mokiniai parašys laiškus į Lietuvą, galbūt taip užsimegs graži draugystė. Antrokai gimnazistai buvo maloniai nustebinti ir džiugiai priėmė dovanas. Dalinamės jų įspūdžiais:
„Labiausiai patiko, kad šie laiškai yra iš visai kitos valstybės/šalies. Patinka, jog reikės panaudoti anglų kalbą, kad susikalbėčiau su kitais žmonėmis. Patiko gauti dovanų/suvenyrų.“ (Dovydas B.)
„Labai geri įspūdžiai, tik galėjo facebooką „pridėti“, kad galėčiau pabendrauti daugiau.“ (Martynas Š.)
„Nesitikėjau, kad iš Turkijos gausiu laišką. Nesu gyvenime gavusi laiško iš užsienio, o ypač iš visai nežinomo žmogaus. Labai nustebino, kai anglų kalbos mokytoja pranešė, jog turime laiškų iš Turkijos, sėdėdama suole klausinėjau: „Ką!? Ar tikrai!?” Tad, kai gavau laišką, buvo labai smalsu sužinoti, kas tame voke. Atplėšiau voką ir ne tik aš laišką gavau parašytą, bet gavau dar suvenyrą. Visi buvome nustebę, kiekvienam iš mūsų buvo įdomu sužinoti, kokį suvenyrą gavo kiti klasės draugai.“ (Evelina P.)
„Laiškai buvo didelis netikėtumas mums visiems. Buvo labai smagu pirmą kartą gyvenime gauti tikrą laišką ir suvenyrų iš Turkijos. Tai bus puiki galimybė panaudoti savo anglų kalbos žinias, sužinoti daugiau apie Turkiją, pabendrauti su naujais žmonėmis.. Dėkojame anglų kalbos mokytojai už tokią galimybę.“ (Laineda K.)
„Buvau labai nustebusi, kai mokytoja įteikė mums laiškus, atsiųstus iš Turkijos. Tai buvo nuostabi staigmena mums visiems.“ (Kamilė N.)
