Gimusi vieną dieną su Kristumi: atsinešė meilę ir dalija svetimiems vaikams

Kūčių diena buvo ypatinga Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaime įsikūrusios šeimynos „Vaikiškos svajonės“ namų gyventojams. Tą dieną - kartu su Kristumi - savo gimtadienį mini ir viena žinomiausių Šilutėje tėvų globos netekusių vaikų globėjų Ona Jogienė.
O. Jogienė tėvų globos netekusius vaikus glaudžia jau ne vieną dešimtmetį ir už tai yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Šiemet jubiliejaus proga jai įteikta ir mero V. Laurinaičio padėka.

Kelias dešimtis svetimų vaikų išauginusi ir dabar dar auginanti O. Jogienė šiemet minėjo neeilinę sukaktį – 60-metį. Ta proga namus užplūdę svečiai iš rajono savivaldybės O. Jogienei įteikė mero padėką už prasmingą veiklą daug metų globojant tėvų netekusius vaikus, suteikiant jiems namus, meilę ir šilumą.

Išgyveno našlaitės likimą

O. Jogienė vaikų globos šeimyną oficialiai įkūrė 2010 metais, nors ir anksčiau jau nuoširdžiai savo prieglobstin glaudė tėvų netekusius vaikus. Nuo to laiko į gyvenimą ji iš viso išleido dvi dešimtis globotinių.

Paklausta apie Kūčių ir šv. Kalėdų tradiciją susirinkti prie gausaus stalo ir tuo pačiu paminėti dar ir savo gimtadienį, Onutė net susigraudino. Anot jos, nei gimtadienis, nei pačios metų užbaigimo šventės jai nėra tiek svarbios, kiek pats šeimos ir globojamų vaikų susiėjimas per jas. Jai labai smagu ir gera, kai aplankyti suvažiuoja visi į pasaulį išleisti jos vaikai jau su savo šeimomis. Jų tuomet, be aštuonių dabar auginamų ir globojamų vaikų, susirenka per 40. Namai tuomet tikrai būna perpildyti, džiugesio, triukšmo ir emocijų netrūksta.

Kodėl Onutei graudu, kai ji išgirsta klausimą apie savo gimtadienį, galima nesunkiai suprasti žinant karčią jos pačios vaikystės patirtį. Toji patirtis, matyt, ir įkvėpė globėją dideliems darbams, meilei svetimiems vaikams, rūpesčiui, globai, kuri yra didžiulis pavyzdys visiems ją pažįstantiems.

Mažiausi globotiniai ir svečiams atvykus nepaleido mamytės rankos.

Užaugino močiutė ir kaimynai

Pati Onutė buvo našlaitė, mamos ji neteko būdama vos 8 mėnesių. Taip ir neteko jai prisiminti gyvo mamos veido, jis atmintyje išlikęs tik iš senų išlikusių nuotraukų. Dar kūdikį Onutę tuomet globoti pasiėmė jos močiutė. Tačiau būdama vos 7-erių ji vėl patyrė netektį – mirė ir vienintelė globėja močiutė. Paklausta, kaip gyvenimas klostėsi toliau, jubiliatė net susigraudino – žaizda, kuri atsivėrė dar pirmaisiais jos gyvenimo metais, kraujuoja ir šiandien.

„Užaugino mane kaimynai“, – pasakoja pašnekovė. Anot jos, po močiutės mirties ji liko gyventi jos sodyboje, duonos kąsniui užsidirbdavo pas vieną ar kitą kaimyną. Taip ir užaugo: viena, be mamos meilės, ilgesyje, nežinioje. O per tą laiką jos širdyje įsiplieskė didelis noras padėti kitiems vaikams, padovanoti jiems tai, ko pati niekados neturėjo, negavo – meilę, rūpestį ir šiltus namus.
Tad tokios ir buvo Onutės vaikystės šventės, kurių prisiminimų šešėlis ir šiandien dar užgožia net šventines emocijas.

Sulaukė daug įvertinimų

Auginamus ir globojamus vaikus O. Jogienė vadina savais, ir nors pati išnešiojo ir pagimdė du sūnus bei dukrą, tačiau meilės vienodai atranda visiems.

2012 m. šeimynos „Vaikiškos svajonės“ mamai O. Jogienei buvo įteiktas aukščiausias socialinės srities apdovanojimas – „Gerumo žvaigždė“. 2013 m. šioje šeimynoje buvo nufilmuotas ir dokumentinis filmas „Gegučių vaikai“, kuriame pasakojama apie šeimyną, kurioje globą ir šilumą rado kelios dešimtys tėvų paliktų vaikų.

Prisimindama filmo kūrimą ir tuometinį bruzdesį namuose, Onutė sako, kad tai buvo dar viena nauja patirtis. Šiandien globėja sulaukia įvairių pasakojimų ir iš artimųjų, gyvenančių užsienyje, nes ir ten šis filmas sulaukė didžiulio įvertinimo bei yra dar šiuo metu dažnai rodomas.

Jubiliejaus proga O. Jogienę pasveikinti nuvyko Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, vyriausioji specialistė Vida Rimkutė, Vaiko gerovės ir globos centro direktorė Audronė Čekanskienė. Svečiai ne tik perdavė mero Vytauto Laurinaičio sveikinimą, bet ir patys nuoširdžiai padėkojo už neeilinį šios moters gyvenimo žygdarbį: likimo nuskriaustiems vaikams skirtą meilę, globą ir šilumą. Dovanėlėmis buvo apdovanoti ir aštuoni šeimynos vaikai, kurie jau nekantriai gyveno Kalėdų laukimu.