Akušerijos – ginekologijos skyrius Šilutės ligoninėje atsirado prieš 12 metų, kai buvo sujungti Akušerijos, Ginekologijos ir Nėštumo patologijos skyriai.
Jau 33 metai Šilutės ligoninėje dirbantis, o 27 iš jų – Akušerijos skyriui vadovaujantis gydytojas Gediminas VAIČIŪNAS pirmiausia nustebina statistikos mėgėjus: iki šiol Šilutėje kasmet pagal gimimų skaičių pirmaudavo berniukai, t.y., jų gimdavo šiek tiek daugiau. Praėjusieji metai statistiką jau pasuko priešinga kryptimi – mergaitės visus metus pirmavo. Ir tik paskutinės metų dienos viską sustatė į įprastas vėžes – berniukų gimė trim daugiau.
Skyriaus medikai ypač džiaugiasi tuo, kad 3 paskutiniuosius metus skyriuje negimė negyvų naujagimių.
TLK moka „už atvejį“
Vyresnės kartos moterys dar gerai prisimena tuos laikus, kai susilaukusios kūdikio, net jei gimdymas nebūdavo komplikuotas ir kūdikis gimė sveikutėlis, ligoninėje praleisdavo savaitę ir daugiau. Esant komplikacijoms moterys akušerių priežiūroje likdavo ir kelias savaites.
Tokie tada buvo reikalavimai, taip – už lovadienį – tuomet ligoninėms būdavo ir apmokama.
Anot G.Vaičiūno, keistis viskas pradėjo iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Šiuo metu jaunos mamos namo keliauja jau antrą ar trečią parą. Tik jei gimdymas komplikuotas, skyriuje joms tenka praleisti 5-6 dienas.
Dabar Teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms moka „už atvejį“, t.y., už kiekvieną gimdymą. Tad nesvarbu, kiek laiko ligoninėje praleis motina su kūdikiu, įstaigai skiriama pinigų suma nesikeis.
Derlingiausi buvo 1991-ieji
Prieš 14 metų kapitaliai suremontuotame Akušerijos – ginekologijos skyriuje šiuo metu yra 18 vietų, įrengtos dvi mokamos vienvietės palatos. Jose – dvigulės lovos, dušai, šaldytuvai, televizoriai, tad visą laiką su gimdyve gali būti ir kuris nors šeimos narys.
Be vedėjo, skyriuje dirba gydytojai akušeriai – ginekologai Milda Strakšienė, Narcizas Murauskas, neonatologė Rasa Čeponienė. Nuo gegužės čia pradėjo darbą ir gydytoja Jūratė Burinskienė, budi Vilūnė Intaitė ir Aušra Venckuvienė.
Gydytojams talkina trys bendrosios praktikos slaugytojos ir 10 akušerių, kurioms vadovauja Regina Arnašienė. Vyriausioji akušerė skyriuje dirba nuo 1973 metų, tad jos darbo šiame skyriuje stažas yra ilgiausias.
R.Arnašienė veda ir visą naujagimių statistiką, tad pavarčiusi savo užrašus pasakoja, kad daugiausia gimdyvių – net 1315 – Šilutėje gimdė 1991 metais. 1988-aisiais čia gimdė 1129 moterys, sulaukta 1135 kūdikių.
Kelerius pastaruosius metus gimdyvių ir naujagimių skaičiai beveik nesikeičia. 2011-aisiais Šilutės ligoninėje gimdė 301 moteris, sulaukta 305 kūdikių, tarp jų – 4 poros dvynių. Užpernai gimdyvių buvo 296, gimė 302 naujagimiai (6 poros dvynių), o 2009-aisiais Šilutės akušerių ginekologų pagalbos prireikė 302 gimdančioms moterims, kurios susilaukė 307 kūdikių (tarp jų – 5 porų dvynių).
Regioninės ligoninės statuso siekiančiai Šilutės ligoninei, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, privalu, kad per metus čia vyktų ne mažiau kaip 300 gimdymų. Anot įstaigos vadovo Dariaus Steponkaus, to reikia ir norint rentabiliai išlaikyti Ginekologijos – akušerijos skyrių.
„Reikalavimą įvykdėme – 300 privalomų gimdymų ligoninėje skaičių peržengėme. Už tai esame dėkingi Šilalės greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kuri tenykštes nėščiąsias visada laiku atgabena gimdyti pas mus“, – sako Ginekologijos – akušerijos skyriaus vedėjas G.Vaičiūnas. Šiemet mūsų ligoninėje gimdė šešios šiame gretimame rajone gyvenančios moterys.
Turi visą reikalingą įrangą
Vedžiodamas po skyrių, G.Vaičiūnas rodo visą turimą aparatūrą, o paklaustas, ko dar trūktų, atsako, jog nieko netrūksta, turi net ir tai, kuo džiaugiasi didieji šalies gydymo centrai.
Šiuolaikiškas echoskopas, kuriuo nustatomos akušerijos ir ginekologijos ligos, kardiomonitorius, kuriuo vaisiaus būklė stebima viso gimdymo metu, naujagimių reanimacijos stalelis. Netrukus skyrių pasieks ir nauja gimdymo lova – tokia, kurioje moterys gulės iki ir po gimdymo, ir kuri gimdymo metu bus transformuojama į gimdymo lovą. Tokios lovos kaina – apie 34 tūkst. litų. Šilutės akušeriai tiki, kad neilgai trukus turės ir antrą tokią lovą.
Šilutės ligoninėje yra ir histeroskopas, kuriuo apžiūrima gimdos ertmė ir pašalinami patologiniai dariniai (pavyzdžiui, polipai), paimama medžiaga biopsijos tyrimui.
Medikai turi ir videokolposkopą, reikalingą gimdos kaklelio apžiūrai ir gali parodyti pacientei esamus pakitimus.
Skyriuje atliekamos visos didžiosios ginekologinės operacijos: visiškas ar dalinis gimdos pašalinimas, cistų šalinimas, ginekologinės plastinės operacijos ir kitos.
Jau antrą dešimtmetį atliekamos ir laparoskopinės ginekologinės operacijos. Taip šalinamos kiaušidžių cistos, negimdiniai nėštumai, atidalinamos sąaugos ir t.t.
„Džiaugiuosi, kad skyriuje dirba profesionalūs medikai, atsakingai atliekantys savo pareigas“, – sako vedėjas.
Daugėja Cezario pjūvio operacijų
Vedėjas G.Vaičiūnas pastebi dvi naujas šių laikų tendencijas. Pirmoji – vis daugiau moterų pageidauja gimdyti atliekant Cezario pjūvį. Tokia tendencija pastebima ne tik Šilutėje – visoje Lietuvoje taip pat daugėja tokių operacijų. Akušeriai ginekologai tokius gimdyvių pageidavimus vertina skeptiškai, neseniai problema dar kartą svarstyta ir respublikinėje konferencijoje Kaune.
Blogiausia, anot vedėjo, kai moteris, tik atvykusi į gimdyklą, praneša medikams, kad pageidauja Cezario pjūvio. Ji tai turėtų pranešti jau nėštumo pradžioje.
„Moteris yra sutverta gimdyti natūraliu būdu“, – bendrą kolegų nuomonę išsako vedėjas. Atlikus operaciją pirmojo gimdymo metu, didžiąja dauguma atvejų operuoti tenka ir vėlesnių gimdymų metu. Be to, jau pasirodė duomenų, teigiančių, kad operacijos metu pasaulį išvydę kūdikiai dažniau serga kai kuriomis ligomis.
Konferencijos metu aptarti ir Cezario operacijų prašančių moterų motyvai. Dažniausiai jie – psichologinio pobūdžio: kažkada patirtas grubus elgesys, skausmo baimė ir kt. Tiesa, jokio medikų nutarimo dėl tokių prašymų dar nepriimta, jis ruošiamas ir bus paskelbtas viešai artimiausiu metu.
Nepatinka G.Vaičiūnui ir tai, kad daugėja rūkančių nėščiųjų. Gydytojas dar kartą primena, kad rūkančių moterų naujagimiai gimsta silpnesni, turėdami fizinio ir protinio atsilikimo požymių. „Rūkymas ir nėštumas yra nesuderinami dalykai“, – pabrėžia vedėjas.