Globaliai nykstančių paukščių Lietuvoje šiemet dar daugiau, bet pasaulinė padėtis kelia nerimą

nendrinukeLiepos pradžioje ornitologai, stebintys ir globojantys pasaulyje globaliai nykstančių meldinių nendrinukių populiaciją Lietuvoje, vėl suskaičiavo pas mus perinčias šių pievinių paukštelių poras. Džiugina, kad Lietuvoje, ypač – Pamaryje, meldinių nendrinukių šiemet itin padaugėjo – šalyje užfiksuoti net 138 giedantys patinėliai.

Tačiau jau ilgą laiką Europoje stebimas drastiškas meldinių nendrinukių  mažėjimas.

Pasak Ventės rago ornitologinės stoties ornitologo Vytauto Eigirdo, intriguoja stebimas chaotiškas meldinių nendrinukių judėjimas tarp žinomų perimviečių.

„Keisčiausia tai, kad kai kurie patinėliai labai sėslūs – jau keletą metų fiksuojame juos toje pačioje 100 kv.m teritorijoje. Tuo tarpu kitus randame gerokai nutolusius – už 20 km. Žinoma, dalį jų taip toli skristi verčia nušienautos pievos, bet kai kurie taip elgiasi net ir tada, kai jų namai saugūs“, – aiškina ornitologas.

Išsamesnę meldinių nendrinukių migravimo informaciją bei išvadas Vytautas Eigirdas žada pateikti metų pabaigoje, kai išanalizuos visus sužieduotų šios rūšies paukščių duomenis. Žiedavimas specialiais spalvotais žiedais pradėtas šiemet, siekiant geriau pažinti rūšį ir priimti reikiamus sprendimus dėl jos apsaugos.

Lietuvoje giedojo 138 patinėliai

„Džiugu stebėti antrus metus iš eilės gausėjančias meldinių nendrinukių gretas. Tai  geriausias mūsų atliekamų gamtosaugos darbų įvertinimas,” – rezultatus komentavo tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės narys ir šiam paukščiui skirto apsaugos projekto vadovas Žymantas Morkvėnas.

„Šie rezultatai patvirtina, jog tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės idėjos ir ilgus metus tobulinta populiacijos atkūrimo metodika pasitvirtina,” – antrino šios grupės koordinatorius Dr. Jaroslaw Krogulec iš Lenkijos.

Meldinių nendrinukių populiacija nustatoma pagal giedančius patinėlius. Apskaita kasmet metodiškai vykdoma du kartus – birželio viduryje ir liepos pradžioje, – kad būtų išvengta netikslumų dėl įvairių veiksnių įtakos.

Meldinių nendrinukių drastiškas mažėjimas Europoje stebimas jau ilgą laiką. Per praeitą šimtmetį išnyko 95 proc. šios rūšies populiacijos, jau daugiau nei dešimtmetį meldinės nendrinukės nebeperi Latvijoje, nuo 2011 metų – ir Vengrijoje, Vokietijoje aptinkamos tik pavienės poros, yra reali galimybė joms išvykti, Lenkijoje bei Ukrainoje jų taip pat mažėja. 1994 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 300 giedančių patinėlių, 2011 metais – tik 90, o 2013 metais suskaičiuota vos 50. 2014 m. populiacija mūsų šalyje šiek tiek išaugo – užfiksuoti 106 patinėliai, o šiemet liepą – 138.

Meldinė nendrinukė – išskirtinai europinė paukščių rūšis. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje.

Nors Lenkijoje šiemet buvo atrasta nauja meldinių nendrinukių perimvietė, mokslininkams susirūpinimą kelia situacija Baltarusijos žemapelkėse. kuriose peri didžiausia šio paukščio populiacija pasaulyje. Mokslininkų vertinimu, dėl ypač žemo vandens lygio šiose svarbiose vietovėse, pirmą vadą šiemet perėjo tik apie 20-30 proc. meldinių nendrinukių. Nors tikrąsias sausros pasekmes sužinosime tik kitais metais, kai retieji paukščiai po žiemos grįš į savo perimvietės, tačiau šios naujienos kelia didelį nerimą jau dabar.

Mįslingas migravimas

Meldinių nendrinukių apskaitai Lietuvoje jau kelis metus vadovaujantis ornitologas, ilgametis šios rūšies tyrinėtojas Žydrūnas Preikša stebisi jų judėjimu: „Didžiausias man kylantis klausimas – iš kur atsirado apie 40 naujų patinėlių, kurių neradome tose pačiose teritorijose pirmosios apskaitos metu prieš pusę mėnesio. Juk abu kartus tikrinome visas žinomas buveines ir potencialiai šiam paukščiui tinkamas teritorijas.“

Ekspertas spėja, kad paukščiai galėjo atskristi iš Kaliningrado ar Lenkijos teritorijų.

Jo kolega, Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas, taip pat dalyvavęs meldinių nendrinukių apskaitoje, svarsto galimybę apie dar neatrastas ir ornitologams nežinomas perimvietes Klaipėdos apskrityje. Tuo tarpu kito ilgamečio šios rūšies eksperto dr. Jaroslaw Krogulec paukščių pagausėjimas antrosios apskaitos metu nestebina: „Tokia tendencija Lenkijoje stebima nuolat. Veikiausiai, tai nutinka dėl laubiau išsivysčiusios augmenijos antrosios apskaitos metu. Tokiomis sąlygomis yra gausiau šiems paukščiams tinkamo maisto.“

Visgi, mokslininkas pripažįsta, jog norint nustatyti tikrąją priežastį, reikalingi detalesni tyrimai.

Meldinių nendrinukių judėjimas kelia papildomų rūpesčių ir taip sudėtingam šiemet įsigaliojusios agrarinės aplinkosaugos priemonės administravimui. Specialistai jau dabar įžvelgia tobulintinų sričių naujosios priemonės, skiriančios kompensacijas ūkininkams už atsakingą ūkininkavimą, taikyme, tačiau detalesį priemonės vertinimą žada atlikti sezonui pasibaigus.

Daugiau apie meldinę nendrinukę ir jos išsaugojimą –  http://www.meldine.lt

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.