Prieš savaitę į Lietuvos miestų gatves išriedėjo moderniomis filmavimo kameromis „ginkluoti“, virtualius žemėlapius „Street view“ kuriančios kompanijos „Google“ automobiliai. Vienas jų šią savaitę važinėja ir po Šilutę. Iš viso po Lietuvą važinėja maždaug 10 tokių automobilių.
Nors kone visą dieną miesto ir aplinkinių kaimų gatvėmis riedantį automobilį pagauti sunkoka, „Šilutės naujienos“ vis tik ištaikė progą ir „besiilsinčią“ nuo kelionių transporto priemonę ir jos vairuotoją surado Dariaus ir Girėno gatvėje. Suomiškais numeriais pažymėtą ir išskirtiniais kompanijos „Google“ ženklais puoštą automobilį su gatvių filmavimui skirta įranga Šilutėje tuo metu vairavo Toomas.
Pagal darbo sutartį Toomas žurnalistams neleidžia fotografuoti automobilio vidaus. Todėl paslėpę fotoaparatą pasmalsaujame, kas taip slepiama. Į hibridinį „Toyota Prius“ automobilį sumontuotos ne tik virtualių žemėlapių duomenims rinkti reikalingos kameros, nemenkas LCD kompiuterio monitorius ir programavimo įranga, tačiau jis turi radarus ir lazerius, kurie stebi kitus eismo dalyvius – automobilis miesto gatvėmis galėtų riedėti ir be vairuotojo.
Toomas Šilutėje lankosi nebe pirmą kartą: prieš dvejus metus jis čia buvo atvykęs kaip turistas. „Šilutė man patinka, labai gražus miestas“, – sakė jis.
„Google“ atstovaujančios kompanijos „Greyling Lietuva“ vyresnysis konsultantas Šarūnas Pundžius „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad šilutiškiai po miestą važinėjančius automobilius galės matyti kone visą vasarą. Tačiau Šilutės gatvėmis kaskart gali riedėti vis kitas automobilis.
„Kiekvienas vairuotojas turi savo grafikus. Nėra taip, kad vienas automobilis visą laiką fotografuoja tik vieno miesto gatves. Jei dėl tam tikrų priežasčių nuotraukos gaunasi prastos kokybės, vairuotojai grįžta ir dar kartą pravažiuoja anksčiau nenusisekusiu maršrutu“, – sakė Š.Pundžius.
8 kryptimis fotografuojančios vaizdo kameros padaro milijonus nuotraukų, todėl galutinio rezultato, kada virtualų Lietuvos žemėlapį išvysime internete, reikės palaukti mažiausiai pusę metų. Paprastai duomenys renkami apie tris mėnesius, o vėliau apdorojami, tikrinami pagal GPS žemėlapius. Tada nuotraukos yra jungiamos į vieną bendrą vaizdą.
„Labai norėčiau nuraminti žmones, kad virtualiame žemėlapyje nesimatys jokios asmeninės informacijos – į techninį centrą atsiųstose nuotraukose žmonių veidai ir automobilių numeriai yra suliejami taip, kad jų nesimatytų. Kai kada gyventojai reiškia nuogąstavimus, kad internete matoma informacija gali pasinaudoti vagys, tačiau noriu priminti, kad virtualaus žemėlapio lankytojai matys ne tos dienos miesto vaizdą, o nuotraukose užfiksuotą gerokai ankstesnį vaizdą“, – sakė Š.Pundžius.
Kitose šalyse jau sukurtais žemėlapiais naudojasi ne tik turistai. Štai, pavyzdžiui, Anglijoje, jais naudojasi policija ir saugos tarnybų darbuotojai. Išstudijavę informaciją, pareigūnai sužino, kaip būtų galima greičiau nuvykti į įvykio vietą.