Praėjęs savaitgalis, pažymėtas šv. Jokūbo ir šv. Onos vardadieniais, – kaimo darbų ratas jau pasisuko prie rugiapjūtės pabaigtuvių, dar vadintų pagynomis ar nuobaigomis. Po jų – „dienelės trumpyn – darbeliai mažyn“.
Oninės – tradicinė Gorainių bendruomenės šventė, kuri šiemet paminėta kukliai, tačiau kelios dešimtys gorainiškių nepraleido progos susieiti, pabendrauti, pasiklausyti koncerto.
Gorainių bendruomenės vairą prieš tris mėnesius perėmusi jaunutė mergina Monika Auksoriūtė paragino kaimynus surengti rankdarbių parodą, tad bendruomenės namuose išdėlioti Irmos Nogaitienės siuvinėtos staltiesėlės, Antaninos Jokubaitienės ir Salomėjos Pakalnienės mezginiai, iš medžio ir ragų Kazimiero Budriaus padaryti muzikos instrumentai, Sonatos Remeikienės pagaminti didžiuliai popierinių gėlių žiedai, Gabrielės Bagdonaitės piešiniai. Pati Monika eksponavo ir savo rištus šiaudinius sodus, be to, atnešė močiutės Zofijos Auksorienės austų lininių staltiesių.
Šventinę dieną vaikams surengti įvairūs žaidimai, varžybos. Iš orientacinių varžybų maršruto, nusidriekusio per visą Gorainių kaimą, pirmoji grįžo mergaičių komanda, kelyje užtrukusi kone pusantros valandos. Saldžių dovanų gavusios nugalėtojos sakė, kad beveik visos yra kaunietės, o Gorainiuose svečiuojasi pas močiutes ir džiaugiasi smagiais vasaros potyriais.
Netrukus suskambo Žygaičių kapelos „Ringė“ muzika, į aikštelę pradėjo rinktis vyresni gorainiškiai. Ypač puošnios ir elegantiškos buvo varduvininkės Onutės.
Joms ir visiems šventės svečiams garsusis birbynininkas K.Budrius skyrė nostalgišką birbynės melodiją, o bendruomenės pirmininkė Monika sudainavo lyrinę lietuvių liaudies dainą „Rūta žalioj“. Primindama senąsias rugiapjūtės pabaigtuvių tradicijas, Monika sakė, kad per Onines iš rugių būdavo pinamas vainikas, visada kepama naujo derliaus grūdų duona, o kad ji nebūtų tamsi, moterys per rugiapjūtę ryšėdavo baltas skareles.
Todėl šventės organizatorė baltomis skarelėmis papuošė ir varduvininkių – Onos Baltutienės, Onos Bartkienės, Onos Mamkaitienės, Onos Ūselienės ir Onos Malinauskienės galvas, įteikė gėlių ir dovanėlių, linkėdama, kad jų namuose visada būtų šviesios duonelės. O K.Budrius dar ir savo bitelių sunešto medaus padovanojo.
Šventės dalyvius pasveikinęs Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus sakė, kad šv. Onos varduves mini retas Lietuvos kaimas ir gorainiškiams linkėjo išlaikyti šią gražią tradiciją. Seniūnas pasidžiaugė, kad ateity bus ką sveikinti Oninių proga, nes gretimame Bikavėnų kaime naujagimė mažylė neseniai gavo karališką Onos vardą, ir linkėjo šeimoms auginti daugiau Onučių.
Seniūnas ir bendruomenės pirmininkė įteikė padėkos raštus žmonėms, kurie labiausiai prisidėjo prie šventės organizavimo: K.Budriui, Veronikai ir Petrui Tverskiams, Sonatai ir Petrui Remeikiams, Elenai ir Algirdui Pūkiams, Dangyrai ir Sauliui Montvilams.
Daug gražių padėkos žodžių skirta buvusiai ilgametei Gorainių bendruomenės pirmininkei S.Pakalnienei. Staigmeną jai padarė tauragiškių žemaičių draugijos „Tauragės Žemyna“ narių sveikinimus ir Žemaitijos vėliavą perdavusi Antanina Auksorienė.
Kapelos „Ringė“ muziką keitė neseniai K.Budriaus suburto Gorainių moterų vokalinio ansamblio dainos, aikštelėje pasisuko keletas porų. M.Auksoriūtė priminė dar keletą rugiapjūtės papročių: paskutinio rugių kuokšto lauke nenupjaudavo – iš jo surišdavo jievarą. Kai kur tuos paskutinius rugius supindavo į kasą ir palenkdavo prie žemės. Po jievaru padėdavo duonos gabalėlį ir druskos žiupsnelį, kad javai ir kitais metais gerai derėtų, kad namuose niekad duonos nepristigtų.
Šventės organizatoriai dėkojo dar ne vienam savo pagalbininkui: Nijolei Auksorienei, Gražinai Kantminienei, Virgilijui ir Nijolei Balandžiams, apylinkės verslininkams E.Monsčiui, P.Daukšai, Z.Budreckienei, A.Lileikiui, Malinauskams, Tautvydams, kitiems rėmėjams.
Rašyti atsakymą