Grabupiškės sodyba – kalėdinio grožio oazė

grabupiai sodyba vaivadienes nakti 1Visi, kam tarpušvenčiu tenka važiuoti per Grabupių gyvenvietę, jau daug metų stabteli pasigėrėti įspūdingai apšviesta viena gyvenvietės centre stovinčia sodyba. Kazimieros VAIVADIENĖS namai jau daug metų vieni gražiausiai papuoštų ne tik šioje gyvenvietėje, bet ir visoje Šilutės seniūnijoje.

Praėjusią savaitę grabupiškė sulaukė ir rajono merės Daivos Žebelienės, nutarusios padėkoti grožio puoselėtojai, vizito.grabupiai sodyba vaivadienes

Svečius šeimininkė pasitiko svetingai, bet vis įtikinėjo, esą nėra čia ko nei rodyti, nei žiūrėti. Tuo tarpu erdvioje sodybos teritorijoje švietė šimtai, o gal ir tūkstančiai įvairiausių lempučių, šyptelėti vertė Kalėdų Senelio ir Senio besmegenio figūros, akį traukė papuoštos eglutės.

Užvertę galvas stebimės, kaip septintą dešimtį įpusėjusi šeimininkė sugeba papuošti aukščiausios, jau stogo viršų siekiančios eglės viršūnę? Pasirodo, čia mamai talkina sūnus Petras. O pati p.Kazimiera gerai prisimena, kaip prieš kelis dešimtmečius pasodino mažutį tos eglės daigelį.

Domimės, kiek laiko šeimininkei prieš šventes atima sodybos papuošimas? K.Vaivadienė tik mosteli ranka, esą čia tik smulkmena – nėra apie ką čia rašyti. Anot jos, jei puoštų ištisą dieną, tai gal kelių dienų užtektų, bet kai prie to darbo prieina tik laiko nuo ūkio darbų atlikus, prireikia ir poros savaičių. Juk reikia ne tik žaisliukus sukabinėti, tenka po visą sodą ištampyti begales laidų, paslėpti juos taip, kad nuo sniego būtų apsaugoti, reikia viską skoningai sukabinti ir sužiūrėti. Juo labiau kad vaikai į šį darbą, anot dukters Laimos, stengiasi nesikišti, o labiausiai juo džiaugiasi vienintelis 12 metų anūkas.
grabupiai sodyba vaivadienes elniai
Jau visai linksmai šeimininkė pasakoja, kad kažkuriais iš paskutiniųjų metų nutarusi jau nebepuošti namo aplinkos. Persigalvoti privertė netikėtai vietos parduotuvėlėje nugirstas dviejų jaunų iš užsienio grįžusių vyrų pokalbis. „Toji močiutė namų jau nepapuošė, matyt, numirė“, – sakė vienas jų kitam.

Tada p.Kazimiera iš karto nutarė, jog įrodys kaimynams dar esanti gyva, ir grįžusi namo vėl imėsi sodybos puošybos. Lyg to būtų negana, nuo to laiko dar kasmet vis naujų puošmenų nusiperka ir sodybos teritorijoje priderina.

K.Vaivadienė pastebi, jog kaimas pastaraisiais metais švenčių proga puošiasi vis mažiau. Tiesa, šiemet žmonėms labai trukdė stiprūs rudeniniai vėjai ir gausus sniegas.