Ypatinga diena rugpjūčio 12-oji buvo Vainuto seniūnijos Bikavėnų kaimo ir visos apylinkės žmonėms – čia minėtos dvi svarbios sukaktys: nuo 1996-ųjų tik su vienerių metų pertrauka rengiamo festivalio „Grajikit, Bikavos žiogeliai“ 20-metis ir Lietuvos valstybės 100-metis, kuriam atidengtas kol kas vienintelis visoje seniūnijoje akcentas – ąžuolo paminklas.
Tad nenuostabu, kad bikavėniškiai sulaukė gausybės svečių ne tik iš viso Šilutės bei aplinkinių rajonų, bet ir užsienio – Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos. Visi jie su malonumu čia suvažiavo bendram šokiui, dainai ir netgi vieningai sudainavo „Giminių dainą“. Daina nuskambėjo, kad dar kartą patvirtintų, kad kaimyninių tautų bendrystė buvo svarbi prieš 100-metį ir ne mažiau svarbi ji yra šiandien.
Žiogeliai kvietė 20-ąjį kartą
Bikavėnų kultūros žmonės ir visi, neabejingi savajam kaimui, į pirmąsias rajonines kapelijų varžytuves visus sukvietė 1996-aisiais. Daugelį žmonių jau tada „užkabinęs“ renginys kasmet augo, plėtėsi jo geografija, jis tapo respublikinis. O 2009-aisiais „Bikavos žiogeliai“ jau buvo tarptautiniai – pakvietė ir kitų tautų meno kolektyvus. Nepavargdami jie ir toliau kasmet prieš Žolinę kviečia susiburti tautiško šokio ir dainos mylėtojus.
Šiųmečio festivalio vedėjai – buvusi Bikavėnų kultūros darbuotoja Violeta Girdžiuvienė ir dabartinis jos kolega iš Tauragės kultūros centro, literatas Eugenijus Šaltis pastebėjo, kad per tuos du dešimtmečius čia suvažiuojantys saviveiklininkai tapo ne tik artimais bičiuliais. Jie net susigiminiavo. Juk nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų kaimynai baltarusiai, ukrainiečiai ir latviai buvo lyg broliai lietuviams. Kad tai dar kartą būtų patvirtinta, it himnas Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro kieme suskambo šimtų žmonių atliekama „Giminių daina“.
Tačiau dar iki tol bikavėniškiai visus savo svečius sukvietė prie naujojo gyvenvietės akcento – paminklo. Tai kaimo žmonių dovana savo šventės jubiliejui ir artėjančiam Lietuvos valstybės jubiliejui.
Užsieniečius sužavėjo brikelės
Naujausias Bikavėnų ir visos Vainuto seniūnijos paminklas – iš tolo matomas. Jis stovi gyvenvietės centre. Iš tolo matomi ir ant jo išskaptuoti žodžiai: „Lietuvos valstybės šimtmečiui 2017“.
Dar gerokai iki šventės pradžios čia suskato rikuotis arkliais kinkytos brikos. Jose įsitaisę vadeliotojai kantriai laukė autobusu atriedančių tolimiausių svečių – liaudiškos muzikos kapelos „Vesnianka“ iš Ukrainos ir tradicinės muzikos kapelos „Traeckija muziki“ iš Baltarusijos.
Latvijos kapelos „Paurupite“ nariai įrodė patys gerai žinantys, kur važiuoti, ir nudardėjo tiesiai prie Bikavėnų kapinaitėse esančios koplytėlės.
Išlipę svečiai ir ypač viešnios žavėjo savo tautinių kostiumų puošnumu, o patys žavėjosi bikavėniškių išradingumu. „Kaip gražu, kaip gražu…“, – savo gimtąja kalba stebėjosi baltarusiai ir ukrainiečiai, vieni kitiems rodydami jų jau laukiančias brikeles su arkliukais.
Tiesa, ne visi arkliai ramiai sutiko jais besižavinčius svečius – kai kurie suskato prunkšti ir nerimauti, kai svečiai panoro susėsti į karietaites su vėjyje besiplaikstančiomis savo valstybių vėliavomis…
Visgi suradę bendrą kalbą, visi pajudėjo aplink kaimą, o paskui – į Bikavėnų koplyčią. Čia šv. Mišias aukojo klebonas Dainoras Židackas.
Pasiruošė kaip reikiant švęsti
Iš Mišių sugrįžtančius šventės dalyvius prie naujojo paminklo pasitiko gorainiškio Kazio Budrio pučiamo lietuvių liaudies instrumento – daudytės garsai. K.Budrys prisimena, jog būtent daudytės atidarydavo visas respublikines dainų šventes, kai kuriose, anot jo, vienu metu būdavo pučiama net 16 šių įspūdingo dydžio instrumentų.
Šventės vedėjai V.Girdžiuvienė ir E.Šaltis sakė, kad bikavėniškiai iš anksto nori pradėti džiaugtis visai Lietuvai svarbiu valstybės jubiliejumi, todėl pasiruošė švęsti skambant gražiausioms ne tik savojo krašto, bet ir aplinkinių šalių melodijoms. Tai galimybė dar geriau pažinti ir savo, ir kitų šalių tautinį kostiumą, tradicijas. O gražiausia dovana Lietuvai – matomiausioje vietoje pastatyti atminimo ženklą Lietuvos 100-mečiui. Juo galės džiaugtis ir ateinančios kartos.
Tautinę juostą nuo liaudiškais ornamentais puošto paminklo nurišo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus ir Bikavėnų bendruomenės pirmininkė Marytė Matevičienė, paminklą pašventino klebonas D.Židackas.
Norėjo prisidėti prie Lietuvos 100-mečio
„Nutarėme pasakyti visiems, kad ir mes norime prisidėti prie Lietuvos 100-mečio minėjimo“, – sakė V.Mockus, prisimindamas atminimo ženklo pastatymo istoriją. Ženklą buvo pažadėjęs sukurti ir eskizus buvo pradėjęs daryti jau šviesios atminties vietinis meistras Arūnas Šimelis. Meistrui iškeliavus Amžinybėn, vienu metu atrodė, jog idėjos nepavyks įgyvendinti, bet nenurimo bendruomenės pirmininkė M.Matevičienė. „Darykim ką nors“, – ragino ji, kol seniūnas surado juknaitiškį pedagogą Edmundą Naujoką. Šis liaudies meistras sakė, kad jam buvo garbė atlikti tokį didelį darbą ir dėkojo bikavėniškiams už šią galimybę.
Seniūnas įteikė padėkos raštus visiems, kas darbu ar lėšomis prisidėjo prie paminklo atsiradimo: Vladui Gembutui, nepagailėjusiam savo miške augusio ąžuolo, rėmėjams Remigijui Baltučiui, Laimai Rimkienei ir Arūnui Jagminui, Petrui Daukšiui, įsipareigojusiam paminklą kasmet naujai nudažyti, ir pačiam medžio skulptoriui E.Naujokui.
Lauks kitų susitikimų
Į Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro kiemą sugužėjusius kapelijų dainininkus ir šokėjus bei žiūrovus pasveikino meras V.Laurinaitis. Jis pasidžiaugė, kad muzika ir daina jau du dešimtmečius vis stipriau sujungia kaimyninių valstybių žmones, ir kad iš rajoninių varžytuvių išaugęs renginys tapo strateginiu viso rajono renginiu. Už liaudies tradicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo puoselėjimą meras įteikė ilgametei šio festivalio ir paties centro sielai M.Matevičienei padėkos raštą.
O Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje Nikolajus Lovginas savo sveikinimą baigė žodžiais „Iki kitų susitikimų“, nes visi dalyviai svajoja ne kartą čia atvažiuoti.
Renginio vedėjai priminė, kad šis festivalis, prieš du dešimtmečius uždegęs vietinių širdis, kartu vis skatino kaimą augti, o jo žmones – puoselėti kultūrą ir liaudišką muziką jame. Jis ir dabar kasmet tobulėja ir auga.
Gorainiškis, ilgametis valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Pranas Budrius pasidalijo prisiminimais, kaip gimė toks skambus festivalio pavadinimas ir kodėl būtent žodžiai „Grajikit, Bikavos žiogeliai“ prieš du dešimtmečius jam sugulė ant lapo, kuomet buvo paskelbtas festivalio pavadinimo konkursas.
Suvenyrai ir muzikinis kūrinys tądien skirti ir vardines švenčiantiems dviem apylinkės Rokučiams.
Vienas po kito į sceną lipo dainingiausių vietinių moterų ansamblis „Žolyna“, bikavėniškių pasididžiavimas – kapela „Lolytėlė“, Natkiškių kapela „Vaivorykštė“, sukosi „Šalnos“ šokėjai iš Švėkšnos, maršus trenkė „Gintarai“. O kuomet aikštėn išėjo uždegančiomis melodijomis garsūs baltarusiai, ukrainiečiai ir latviai, jau retas bepajėgė nusėdėti vietoje.
Kol vieni žiūrovai aikštėje trypė į taktą, kiti dalyvavo viktorinoje. Jos metu turėjo pasukti galvas ir prisiminti, kiek kuriais metais brikelių dardėjo Bikavėnų gatvėmis, kuomet festivalyje dalyvavo rekordinis kapelų skaičius, kada scenoje pasirodė pirmieji užsienio kolektyvai ir t.t.
Šeimininkai pasirūpino visų svečių vaišėmis ir suvenyrais, o pabaigoje visi skanavo seniūno V.Mockaus tortą.
Savivaldybės politikė Daiva Žebelienė sakė jau daug metų su džiaugsmu dalyvaujanti šventėje „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Nė karto šventė nebuvo tik formali, visada labai šilta, jauki, kaskart organizatoriai dalyvius nustebina kokia nors nauja atrakcija.
„Vertinu Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojų indėlį organizuojant šią šventę. O šiemet atidengta skulptūra Valstybės atkūrimo šimtmečiui išliks ir ateinančioms kartoms“, – sakė D.Žebelienė.
Politikė Sandra Tamašauskienė taip pat didžiuojasi bikavėniškiais. Pasak jos, šios kaimo šventės sumanytoja, ilgametė rengėja ir kaimo siela M.Matevičienė užaugino ją iki tarptautinio lygmens. Šventė ypatinga savo tradicijomis: šv. Mišios, eisena per kaimą, mažai kalbų ir daug muzikos. Bikavėniškiai pirmieji pradėjo Valstybės šimtmečio įprasminimą – E.Naujoko sukurta medinė skulptūra yra pirmasis Šilutės rajone šimtmečio ženklas. Todėl S.Tamašauskienė linki, kad šventė gyvuotų dar daug metų.