Paroda, skirta tik moteriškai auditorijai. Tokių Šilutėje reta, bet kaip tik tokia paroda kovo 8 dieną atidaryta Šilutės muziejuje.
Parodos „Kvapų ir muzikos pasaulis“ iniciatorės – muziejininkės parodyti dailiosios lyties atstovėms dar daugiau grožio prikalbino žinomą šilutiškį kolekcininką Henriką BUNDORFĄ.
Jis iš įvairiausių bene pusės tūkstančio kvepalų buteliukų kolekcijos atrinko apie 130 įdomiausių eksponatų, o jų pristatymą papuošė žymios dainininkės Mirei Matje dainos iš H.Bundorfo plokštelių kolekcijos. Prancūziška muzika itin derėjo prie išskirtinio grožio kvepalų buteliukų – juk kas, jei ne Paryžius diktavo ir tebediktuoja madas, tarp jų – ir kvepalų?..
Simboliška, jog ir pačiam kolekcininkui kovo 8-oji – įsimintina diena, mat tai jo gimtadienio išvakarės. Tad parodos atidarymo metu moteris su švente sveikinęs p.Henrikas ir pats sulaukė gausių sveikinimų 80-mečio jubiliejaus proga.
Paroda veiks iki kovo 26 dienos.
Idėją davė moteris
„Šilutės naujienos“ jau yra pasakojusios apie asmeninį H.Bundorfo muziejų, saugantį tūkstančius įvairių eksponatų. Neseniai kolekcininkas pradėjo kaupti 76-ąją kolekciją.
Bet šį kartą kalbėsime išskirtinai moteriška tema – apie kvepalus ir įvairiausius jų buteliukus.
Penkios lentynos namuose, dar dvi didelės pilnutėlės dėžės rūsyje. Iš viso – gal pusė tūkstančio, o gal ir dar daugiau. Tiek kvepalų buteliukų jau sukaupė H.Bundorfas. Tikslaus jų skaičiaus jis ir pats nežino.
Tiesa, muziejaus parodą nusprendę apžiūrėti lankytojai pamatys tik nedidelę kolekcijos dalį. Daugiau buteliukų čia tiesiog nėra vietos eksponuoti.
„Užtat pamatys pačius gražiausius, rečiausių formų ir spalvų“, – intriguoja parodą rengusios ir begalinę p.Henriko kolekciją peržiūrėjusios muziejininkės Roma Šukienė ir Inga Radavičiūtė.
Atrinkti tuos, kurie įspūdingesni, buvo toks nelengvas darbas, kad muziejaus darbuotojos ir pačios nežino – ar pataikė į dešimtuką, ar vis dėlto kolekcininko namuose liko dar įdomesnių eksponatų.
Kaip ten bebūtų, lankytojams tikrai yra kur akis paganyti, juolab kad parodos rengėjos kantriai ieškojo tinkamiausios vietos kiekvienam mažam ir net visai mažyčiam eksponatui.
Kolekcininkas prisipažįsta, kad kolekcionuoti kvepalų buteliukus paakino pačios moterys.
„Prieš kelis metus mano namų muziejaus apžiūrėti atėjusios ponios paniurzgėdavo: „Čia yra visko, kas įdomu tik vyrams. Kodėl nerenkate nieko moteriško?“ – prisimena p.Henrikas.
O viena viešnia kartą davė patarimą: „Bent kvepalų buteliukus kolekcionuokite“.
Tai ir buvo šios kolekcijos idėja – p.Henrikas ėmė rinkti tuščius kvepalų buteliukus.
Kolekciją pildo tik moterys
Visų žinomiausių pasaulio kvepalų gamintojų nevardinsime – juos žino visi. Užteks pasakyti, kad visų tų gamintojų produkcijos pakuotės – buteliukai – rado vietą ir šilutiškio kolekcininko namuose. Ir tikrai ne po vieną, ir ne po du egzempliorius. Tik dviejų vienodų nerasi net labai ieškodamas.
Kiek iš tų kvepalų pirkta Šilutėje, nepasakytų ir pats kolekcininkas. Daug parvežtų iš didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrusių brangių parfumerijos salonų, į kuriuos pirkti kvepalų vyksta pasiturinčios šilutiškės. Tuos buteliukus, ištuštėjusius ir ne visai (jei kvapas neįtiko), moterys vėliau dovanoja kolekcininkui.
Daug kokekcijoje yra ir iš užsienio parvežtų kvepalų buteliukų – keliaujančios šilutiškės irgi gerai žino H.Bundorfo aistrą.
Beje, kolekciją pildo tik moterys, vyrai, anot H.Bundorfo, buteliukus išmeta.
H.Bundorfas – ne tik kolekcionierius. Pradėjęs rinkti bet kurią savo kolekciją pradeda ir plačiau domėtis renkamais daiktais. Todėl ir žinių apie kvepalus, jų gamintojus ir buteliukų kūrimą turi apsčiai.
Napoleonas mėgo kvepiančią vonią
Jis primena, jog toli gražu ne visiems dirbtiniai kvapai patinka, ir pasakoja apie Prancūzijos imperatorių Napoleoną, kuris važiuodamas namo savo mylimajai Žozefinai prieš savaitę rašydavo: „Aš grįžtu, nesiprausk…“
Dar kolekcininkas pasakoja, jog tas pats imperatorius, kuriam taip patiko jo moters natūralus kvapas, pats mėgdavo praustis vandenyje, į kurį įpilta vyriškų kvepalų. Tokia mada tada buvusi, visi didikai taip darę.
Mada maudytis kvepiančiose voniose pasiekė ir mūsų laikus. Šiandien retas vyras ar moteris prausdamasis nenaudoja kvepiančios dušo želė ar kitokių kvapų.
Nustebina žinia, kad Napoleonas dar ir… gėrė odekoloną. Tad kolekcininkas siūlo nesistebėti, kad ir dabar yra jį geriančių vyrų.
Beje, Napoleonas davė H.Bundorfui dar vienos kolekcijos idėją – perskaitęs, kad imperatorius kolekcionavo pirštines, šią drabužių detalę pradėjo rinkti ir šilutiškis.
Specialūs dizaineriai ir individualūs kvapai
Žymesnės kvepalų gamybos firmos turi ir specialius popieriaus lapelius savų kvepalų degustacijai. Tad firminėse parduotuvėse jums nepakiš po nosimi paprastos popieriaus skiautelės, jei panorėsite išmėginti kvapą, kaip, pavyzdžiui, pigesne produkcija prekiaujančiuose prekybos taškuose. Tokių specialių popierėlių su žymių kūrėjų logotipais yra ir H.Bundorfo kolekcijoje.
Kiekviena žymi kvepalų kūrėjų firma turi ir savus jų gaminių taros dizainerius, kuriančius tik vienam kūrėjui. Kai kuriose firmose buteliuko sukūrimas kainuoja brangiau, nei patys jame supilti kvepalai. Tokių įdomių gaminių – įvairių gėlių ir kitokių formų, įvairiausių spalvų derinių – galima pamatyti ir parodoje.
Turtingiausioms šiandienos žvaigždėms kuriami ir individualūs kvepalai. Tuo užsiimti gali kone kiekvienas norintis ir turintis lėšų. Toks didelis yra žmogaus noras tapti išskirtiniu. Beje, kvepalų kūrėjai, anot H.Bundorfo, irgi tvirtina, jog ši mažytė detalė atskleidžia žmogaus individualybę.
Pašnekovas žino, jog itin retais atvejais itin prabangiems kvepalams kuriami ir auksiniai buteliukai. Tačiau tokio jo kolekcijoje nėra. Jis tokį matė tik fotografijoje. Užtat kolekcijoje galima pamatyti daug moters kūno formas primenančių buteliukų.
Kolekcininkas domėjosi ir vabzdžių kvapų pasauliu, tad ir apie juos gali papasakoti daug įdomaus. „Pavyzdžiui, kai kurie drugeliai savo patelę užuodžia net 2-3 kilometrų atstumu, tad kas paneigs, kad kvapas – viliojimo priemonė?“ – sako jis.
Palįskite po lietumi…
Kolekcininkas sako, kad pro šalį praėjus įspūdingai kvepiančiai moteriai žvilgsniu jos nenulydi, bet neslepia, kad jam tai būna malonu. „Juk moterys tam ir kvėpinasi – kad atkreiptų į save dėmesį“, – sako jis.
Būna, kad kai kurioms H.Bundorfo namus aplankiusioms smalsuolėms jo kolekcija tampa net įkvėpimo šaltiniu. Kad ir dizainerei iš Šiaulių, kuriančiai skrybėles. Apžiūrėjusi gausią šilutiškio kvepalų buteliukų kolekciją ji sakė sumaniusi sukurti skrybėlių, papuoštų paukščių plunksnomis, kolekciją.
Ir pabaigai kolekcininko patarimas toms, kurios linkusios kvėpinti tas kūno vietas, į kurias nori būti bučiuojamos. Mūsų pašnekovas žino, kad specialistai pataria purkštelti šiek tiek kvepalų į viršų, o tada palįsti po jais lyg po dušu. Tuomet kvepės visas jūsų kūnas.
Namuose – 77 kolekcijos
Puodeliai, sagos, laikraščiai, šachmatai, žirgų figūros, žiebtuvėliai, žvakės, drugeliai, vabalai, autografai, vokai, pakabučiai raktams, laikrodžiai, Kalėdų seniai, enciklopedijos, kainoraščiai, skardinės nuo sausainių, alaus atributika, knygų skirtukai, drožtukai, adatos, kiaušiniai (kurių didžiausias – 1600 gramų svėręs stručio) – tai tik maža dalelė to, ką galima pamatyti H.Bundorfo namuose.
76-oji kolekcija pradėta rinkti visai neseniai: jos herojai – vilkai. H.Bundorfas ir apie šiuos gyvūnus jau suspėjo išsiaiškinti daug įdomaus. Pavyzdžiui, kad vilkas senovės lietuvių mitologijoje buvo laikomas vedybinio gyvenimo ir laimės simboliu.
O muziejuje kartu su kvepalų buteliukais eksponuojama ir dalis H.Bundorfo plokštelių kolekcijos.
Į atskirą kambarį vedasi Henriko žmona Genovaitė, mat čia kelios lentynos skirtos jos kolekcijai – angeliukams.
„Vyras užkrėtė sava aistra“, – linksmai sako moteris, rodydama visai solidžius, mažesnius ir net ant piršto galo telpančius angelėlius. Jų jau surinko kelis šimtus.
Bundorfų šeimos visų kolekcijų pavadinimas bendras – „Gerumas“. „Priežastis paprasta: beveik visi mūsų šeimyninio muziejaus eksponatai dovanoti kitų. Reiškia, tie dovanojusieji pasidalijo su mumis savo gerumu“, – sako atsisveikindami sutuoktiniai.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: istorija, papročiai, kūryba”.
Rašyti atsakymą