Vis gausėjančiu gandrų būriu besidžiaugiantys Rusnės miestelio gyventojai turi problemą dėl kitų sparnuočių: miestelį vis labiau okupuoja kovai.
Rusniškiai sako, kad sparčiai gausėjanti kovų populiacija ne tik dergia miestelį, ir dieną, ir naktį kelia didelį triukšmą, bet ir pridaro nuostolių ūkininkams.
Blogiausia, kad išeities iš padėties ieškantiems rusniškiams padėti negali nei Savivaldybės administracija, nei Aplinkos ministerija.
Ir triukšmauja, ir daržoves naikina
„Jie mus tiesiog kankina“ – trumpai kovų invaziją į Rusnę apibūdina seniūnė Dalia Drobnienė.
Seniūnijos šeimininkė ilgai gali pasakoti apie kovų daromą žalą. Pavasariais jie smarkiai išretina ūkininkų laukuose išdygusius morkų, kopūstų, svogūnų daigelius, o įpusėjus vasarai imasi doroti kopūstų galvas.
Ne lengviau ir tiems, kas neturi daržų, bet laiko gyvulius ir ruošia pašarų atsargas žiemai. Dabar, anot seniūnės, jau yra tas laikas, kai kovai užsiims pievose suguldytais šieno rulonais – juos sukapos. O tada, kaip žinia, pašarų atsargoms galas…
Tie rusniškiai, kurie gyvena miestelio centre, dažnai tiesiog negali atidaryti langų, nes surizikavę tai padaryti namuose nebesusikalba, o ir muzikos, seniūnės nuomone, rusniškiams jau nebereikia – tokį triukšmą kelia paukščiai.
Parką valė visą dieną
Seniūnė prisimena, jog prieš 3 metus Rusnėje buvo priskaičiuojama vos pusšimtis kovų lizdų. Jų gretas tuomet buvo gerokai išretinęs, o dalį gal ir išvaikęs parke stovinčios bažnyčios bokšte apsigyvenęs sakalas.
Bet vėliau bažnyčios bokštas buvo uždarytas, ir taurusis paukštis dingo, o kartu nebeliko ir kovų priešo.
Kaip manote, kiek kovų lizdų Rusnėje yra šiandien? Sunku ir patikėti, bet, preliminariais seniūnės skaičiavimais, – mažiausiai 600-700 lizdaviečių…
„Parkelyje prie bažnyčios kiekvienoje liepoje yra bent po 15-20 lizdų, o dar tolėliau augančiose akacijose jų dar daugiau – kiekvienoje gal po pusšimtį lizdaviečių sukrauta. Jie kasmet vis plečia savo apgyventą teritoriją“, – pasakoja D.Drobnienė.
Tai girdėdamas jau ir nebesistebi, kad artėjant tradicinei Rusnės Šaktarpio šventei svečių laukiantys rusniškiai visą dieną kuopė parką: 6 vyrai mažiausiai 8 valandas užtruko, kol į traktoriaus priekabą sukrovė ir išvežė iš parko kovų suneštas šakas…
Atmatos upės ir marių pakraščiuose nuo seno veisiasi ir nemažai kormoranų – paukščių, gerai žinomų visiems šalia vandens telkinių gyvenantiems žmonėms. Bet kormoranai, savo išmatomis nužudantys nemažai medžių, anot D.Drobnienės, rusniškiams yra kur kas menkesnė problema nei juodaplunksniai kovai.
Kas sutiks šaudyti už „ačiū“?
Nebežinodama, ko griebtis prieš tuos „okupantus“, praėjusį pavasarį seniūnė, vykdydama rusniškių pageidavimą, kreipėsi į Savivaldybę. Bet Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus tegalėjo patarti kreiptis aukščiau – į Aplinkos ministeriją.
Iš ministerijos atėjo raštas, kuriame teigiama, kad nuo liepos 1 iki kovo 1 dienos kovus galima šaudyti, tad tokia išeitis ir parekomenduota rusniškiams. Susirasti, kas tokiu darbu galėtų užsiimti, turi pati seniūnija.
Bet seniūnė klausia, už kokius pinigus tai daryti, kai vienas šovinys kone eurą kainuoja? „Kas sutiks pirkti šovinius tam, kad iššaudytų mūsų paukščius?“, – klausia D.Drobnienė.
Visgi pastarosiomis dienomis seniūnei pavyko susitarti su vieno medžiotojų klubo vyrais, kurie pažadėjo, jog, jei leis gamtosaugininkai, galbūt imsis miestelyje kovų naikinimo.