Greitai augančių medžių plantacijos Lietuvoje

pokyciu valdymas1Kadangi pagrindiniai miško augalai – medžiai auga dešimtmečius bei šimtmečius, o mediena ir iš jos pagaminti produktai žmogui reikalingi kasdien, todėl ieškoma alternatyvų. Visame pasaulyje paskutiniais dešimtmečiais vis labiau vertinami sparčiu augimu pasižymintys medžiai, kurie gali būti auginami plantaciniuose želdynuose. Lietuvos gamtinėse sąlygose sparčiu augimu išsiskiria tuopų (lotyniškai Populus) genties medžiai, ypač jų hibridai, kurių kloniniai sodmenys naudojami sutrumpintos apyvartos plantaciniams želdiniams įveisti. Pirmieji Lietuvoje šių želdinių plotai (apie 1000 ha) buvo apsodinti žemės ūkiui netinkamuose ir apleistuose žemių plotuose tik 2010 – 2012 metais.

Medžių plantaciniai želdiniai skiriasi nuo miško, nes jie veisiami ne miške ar iškirsto miško augavietėje, o sodinant nustatyta tvarka tik vienos ar kelių rūšių medžių, pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis (augimo sparta ir biomasės kaupimu, specifine medienos struktūra, atsparumu vabzdžiams, ligoms ir pan.) sodmenis žemės ūkiui nenaudojamuose plotuose. Įvairiose pasaulio šalyse medžių rūšys atrenkamos pagal klimatą ir aplinkos sąlygas, tinkamas tai rūšiai augti: pavyzdžiui Lotynų Amerikoje plačiai auginamos eukaliptų ir pušies plantacijos, o Populus genties medžiai Šiaurės Amerikoje, Kinijoje, Europoje. Pagal FAO (Food and Agriculture Organization) atliktą visuotinį visame pasaulyje miškų resursų įvertinimą, 2010 m. plantacijos sudarė 264 mln. ha ir tikimasi, kad 2020 m. pasieks 300 mln. ha. Lietuvoje vienarūšių medžių plantacijų auginimas plečiasi, bet apibendrintų duomenų trūksta. pokyciu valdymas2
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkai nuo 2019 m. pradžios vykdo projektą „Inovatyvių technologijų diegimas ir sklaida auginant Populus genties hibridų klonų želdinius žemės ūkiui netinkamose žemėse“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – stiprinti žmogiškuosius išteklius ir skleisti pažangiausias technologijas, inovacijas apleistose ar žemės ūkiui netinkamose žemėse įveisiant bei auginant Populus genties klonus ir hibridus. Ypač spartaus augimo medžiai kuria pakankamai tvarius miškus ir taip sudaro galimybes ne tik miškų ūkio plėtrai, bet užtikrina apsaugines ir kitas miškų funkcijas.

Įgyvendinant projektą 2019 m. rudenį buvo suorganizuoti grupių narių susitikimai, seminarai ir lauko dienos Klaipėdos, Kauno, Utenos, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse. Seminaro ir lauko dienų dalyviams buvo skaitomi pranešimai šiomis temomis: „Inovatyvių technologijų taikymas Populus genties medžių plantacinių želdinių įveisimui” ir „Medienos kokybės gerinimas plantaciniuose Populus genties medžių želdiniuose”, „Greitai augančių Populus genties medžių plantacinių želdinių įveisimo ir auginimo ypatumai” bei „Populus genties medžių sodinamosios medžiagos atrankos ir sveikų sodmenų išauginimo ypatumai”, o taip pat „Genėjimo ir ugdymo metodų taikymas įvairiuose Populus genties medžių augimo tarpsniuose”.

Lauko dienų dalyviai turėjo galimybę aplankyti plantacijose įrengtus eksperimentinius medžių genėjimo ir ugdymo plotus. Taip dalyviai galėjo susipažinti praktiškai su medžių skirtingų genotipų augimo įvertinimu, kaip atlikti medžių matavimus ir apskaičiuoti medienos tūrį bei parinkti tinkamą dirvožemį tuopų genties medžių želdinių auginimui. Išskirtinis dėmesys buvo skirtas medžių genėjimo atlikimui tam tikrame amžiuje nuo pasodinimo, nes nuo to priklauso medžio kamieno formavimasis ir rąstinės medienos kokybė.

Renginiuose dalyvavo ūkininkai, miško savininkai ir žemės valdytojai, kuriems buvo aktualu sužinoti apie žemės ūkiui netinkamų ir apleistų žemių plotų ekonominės vertės padidinimo galimybes. Iš viso buvo suorganizuota visose penkiose apskrityse 12 seminarų ir 12 lauko dienų, kuriuose dalyvavo 145 įvairių sričių žemės naudotojai.

Renginių metu aptarta, kad sutrumpintos apyvartos greitai augančių medžių želdinių plantacijos yra viena efektyvesnių priemonių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui ir klimato pokyčių švelninimui.

Užsienio mokslininkų tyrimai įrodė, kad greitai augančių tuopų genties hibridinių medžių plantaciniai želdiniai jau po dviejų metų plantacijos įveisimo pasižymi teigiamu poveikiu aplinkai, bet reikšmingus kiekius anglies (C) ekosistemos lygmenyje suriša, kai plantacija auginama ilgiau nei keturis metus. Žemės ūkiui netinkamų plotų panaudojimo galimybės skatinamos ir Lietuvje, kaip kitų Europos sąjungos narių, įsipareigojant iki 2020 metų padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį (COM 2008/30). Bioenergija, gauta iš biomasės, yra viena tikslingiausių alternatyvų tarp atsinaujinančios energijos šaltinių Europoje (COM 2006/848), todėl ir Lietuvoje tikslinga išnaudoti žemės ūkio produkcijos gamybai netinkamus plotus paverčiant juos greitai augančių medžių plantaciniais želdynais. Lietuvos 7-jame Nacionaliniame Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo pranešime pažymima, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis ir Islandija įsipareigojo sumažinti per 2013 – 2020 metų laikotarpį išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 – 30 proc.mokymai ukininkams

Kviečiame ūkininkus, miško savininkus bei valdytojus, miškų ūkio srities konsultantus ir visus besidominčius inovacijomis, mokslo žiniomis bei praktikoje išbandytais tyrimų rezultatais, dalyvauti 2020 m. pavasarį organizuojamuose renginiuose. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėse www.lammc.lt ir www.litfood.lt