„Grigeo“ skandalas Lietuva gali neapsiriboti: žvejai prognozuoja, kad teršalai nutekėjo į Rusiją

STINTU ZVEJYBA_1Mariose žvejojantys verslininkai sako, jog viliasi, kad „Grigeo“ skandalas, kai į vandens telkinį metų metais galimai buvo leidžiami teršalai, nepakenks jų atsigaunančiam verslui.

Kalbant apie pačius žvejus, šiuo verslu užsiima virš 40 įmonių, kuriose duoną pelno apie 200 žmonių. „Mes šiemet ir prieš keletą metų darėme pagautų žuvų tyrimus, kurie nerodė jokių problemų. Tačiau netyrėme sunkiųjų metalų, dioksidų. Tikrinome geležies, cinko kiekį. Kiek anksčiau tikrinome arseną ir kadmį. Nukrypimų nuo normos nebuvo. Dabar su nerimu laukiame rezultatų. Be to, mūsų žuvys, kurias tyrėme, buvo pagautos prie Šilutės, ne prie Klaipėdos“, – aiškina Siga Jakubauskienė, žvejų asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkė.

Nukrypimų, kurios leistų įtarti, kad vyksta kažkas negero, pačiose žuvyse nebuvo. Ji sako, jog žvejai viliasi, kad srovės teršalus išnešė į jūrą arba toliau į Karaliaučiaus sritį. Iki šiol žvejai neįtarė, kad gali būti tokia tarša. „Norisi tikėti, kad mariose teršalų liko nedaug. Tuo labiau, kad upių žiotys nuseko, o po uosto išgilinimo pasikeitė srovės ir didžiausias vandens srautas dabar eina į Rusiją. Mes tą jaučiame. Galbūt dėl to pas mus ateina vis mažiau stintų“, – marių gyvenimą pasakoja S. Jakubauskienė.

Kalbant apie pačius žvejus, šis sezonas buvo labai geras – nebuvo ižo, kai marios pradeda užšalti ir negalima žvejoti. Tinklus buvo galima mesti iki pat Naujųjų metų. Pagauta daug karšių, pagausėjo žiobrių. „Mums trukdo tik tai, kad po euro įvedimo kainos nukrito. Po uosto gilinimo sumažėjo žuvies. Net negalime lyginti metų su metais ir pasakyti, kas veikia žuvies kiekį. Mokslininkai atsakymo neduoda. Mes tik spėliojame“, – dėsto asociacijos vadovė.

Pats žvejybos verslas gana vietinis – nidiškiai vasaromis gaudo ir rūko žuvį bei ją parduoda poilsiautojams. Žiemą jie kartais net neplaukia į marias. Šilutės pusėje yra keletas perdirbėjų, kurie superka laimikį ir parduoda prekybos centrams. „Lietuvoje nėra įpročio ir kultūros valgyti vietinę žuvį. Jos prekybos centruose parduodama labai mažai. Turime internetinę parduotuvę, bet ji nepasiteisino, nes žuvies nevežame į Vilnių, o į Šilutę pirkėjams važiuoti per daug sudėtinga“, – aiškina S. Jakubauskienė. Pagrindinis sezonas, kai leidžiama žvejoti visais įrankiais, nuo rugsėjo 1 d. iki ledo.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos vadovas Antanas Bauža DELFI sakė, kad dar trečiadienį susitarta su keliais žvejais, kurie dirba skirtingose vietose – mariose ir Baltijos jūroje. Kol vyks tyrimas, apie žvejybos draudimus nekalbama. „Žvejyba užsiimančius laivus informavome ir sutarėme, kad ketvirtadienį paimsime tyrimams jų pagautą žuvį. Kiek tyrimas užtruks, kaip ir buvo su chromu, negalime pasakyti. Kai tik gausime atsakymus, tuomet ir bus aišku, ką toliau daryti žvejams. Dabar esame sutarę su Kuršių marių žvejais, susisiekėme ir su keliais, kurie žvejoja Baltijos jūroje, tirsime iš kelių vietų“, – paaiškino A. Bauža.

Kaip DELFI rašė, žvejai neslepia, kad žinia apie įžūlią taršą sukrėtė, mat žuvis yra jų pragyvenimo šaltinis, nemažai žvejų amatą paveldi iš kartos į kartą, o šviežios žuvies žmonės visuomet norėjo. Jei pasitvirtins blogiausias scenarijus ir žvejyba iš viso bus uždrausta, ne vienam gresia bedarbio dalia. „Niekas nežinojo, kol spauda nepranešė. Dabar neaišku, uždraus žvejybą, ar neuždraus. Jei uždraus, kažkas turės kompensuoti viską – įrankiai nupirkti, varikliai, valtys, žmonės negalės dirbti. Ką reiks daryt? Kažkas turi atsakyti už tai. Nors sunku pasakyti, ką parodys mėginiai, nes bent aš žvejoju palei Juodkrantę.

Čia srovės eina įvairios – ir į vidaus vandenis, ir lauk. Žuvis nuplaukia ir į Rusiją, iš ten ir atplaukia, atplaukia ir iš Nemuno. Viskas nuo srovių priklauso. O arti vietos, kur bėga teršalai, draudžiama žvejoti. Nebent kas su meškere nueina“, – sako Kuršių mariose ne vieną dešimtmetį žvejojantis Liudvikas Valius.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.