Dideliame gaisre Pagryniuose pernai vasarą namų netekusi šeima jau metai glaudžiasi socialiniame būste Turgaus gatvėje, kurį gavo iškart po nelaimės. Viskas būtų gerai: yra stogas virš galvos, atstatinėjamas sudegęs namas. Bet pradėjus griūti ūkinio pastato stogui, paprašę savivaldybės jį suremontuoti, Jūratės ir Roberto šeima susidūrė su problemomis, kurios
neišspręstos iki šiol.
Kol šeima įsikels į nuosavus namus, praeis dar daug laiko. Kur jie turės dėti malkas, įvairius statybinius įrankius ir baldus? Galų gale, kam pagal įstatymą priklauso remontuoti tiek socialinius būstus, tiek jiems priklausančius ūkinės paskirties pastatus?
Savivaldybėje sužinota vertinga informacija, tikimės, bus naudinga visiems tiems daugiabučių gyventojams, kurie patys niekaip nesugeba susitarti dėl bendro turto priežiūros.
Nuo lūžtančio stogo krenta čerpės
Roberto ir Jūratės šeimą nelaimė ištiko pernai liepos mėnesį. Iki pamatų sudegė trims šeimoms priklausantis namas, stovėjęs Verbų gatvėje. Be namų liko trys šeimos – 10 žmonių, iš kurių net penki mažamečiai vaikai. Kai įvyko nelaimė, Jūratė su Robertu dirbo užsienyje. Namuose tuo metu gyveno Jūratės dukra su vyru ir trys jų vaikai, bei dar viena šeima.
Iš karto po nelaimės rajono Savivaldybė gausiai šeimai socialinį būstą skyrė viename iš senųjų Turgaus aikštės namų. Čia žmonės gyvena iki šiol, kartu po truputį atstatinėja ir namą Pagryniuose, į kurį svajoja įsikelti jau kitų metų rudenį. Nereikia nė sakyti, kad visi finansai skiriami būtent šiems darbams. Tad kai pradėjo griūti dabartinio būsto seno ūkinio pastato stogas ir ant galvų kristi čerpės, šeima tikėjosi, kad remontą atliks tie, kas ir yra to buto šeimininkai – savivaldybė.
Įvairių kabinetų duris Jūratė ėmė varstyti dar šiemet vasarą. Tačiau pastato stogas ir toliau griuvo, nes viskas, ką tuo metu, pasak moters, galėjo pasiūlyti savivaldybės tarnautojai – tai ūkinį pastatą susitvarkyti savo lėšomis. Dar vienas pasiūlymas – jį tiesiog aptverti apsaugine juosta – kad krentančios čerpės niekam nepraskeltų galvos…
Šiuo metu ūkiniame palikti tik statybiniai įrankiai ir keli baldai. Malkas, kuriomis šeima šildo būstą, sutiko priglausti kaimynė gretimame sandėliuke.
Sprendimą turi priimti patys
Susiklosčiusią situaciją dėl ūkinio pastato remonto, komentavo savivaldybės Turto poskyrio vedėja Zita Tautvydienė. Didžiausia bėda, pasak vedėjos, ta, kad šiandien patys gyventojai dažnai nesugeba susitarti dėl statinių priežiūros. Ir jei griūva tik ta dalis, kuria naudojasi vieni, kiti atsisako prisidėti prie remonto, nepaisant to, kad tai yra bendras visų turtas.
„Civiliniame kodekse numatyta, kad administratorius skiriamas tik daugiabučiui namui. Jei to namo gyventojai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ar įsteigę bendrijos, pavesti namo administratoriaus žinion dar ir pagalbinių statinių priežiūrą jie gali tik bendru sutarimu, sudarę atskirą sutartį su namą administruojančia ar kita tokia pat veikla užsiimančia įmone“, – sakė Z. Tautvydienė.
Turto poskyrio vedėja pasakojo, kad jei ūkinis pastatas, apie kurį kalbama, priklausytų vien savivaldybei, problema, esant reikalingoms lėšoms, jau būtų išspręsta. Šiuo atveju, kai yra ne vienas savininkas, klausimai sprendžiami kita tvarka.
„Teisės aktai numato, kad visi be išimties namo gyventojai privalo tvarkytis. Bet kai nėra bendro visų savininkų sutikimo, kyla bėdų. Iš Aplinkos ministerijos esame gavę išaiškinimą, kad statinių priežiūrą vykdantis savivaldybės tarnautojas turi įpareigoti gyventojus tokius statinius tvarkyti, o jei jie to nedaro – skirti baudą“, – informavo Z. Tautvydienė.
Gali būti pavyzdys kitiems
Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas, kuris ir prižiūri statinių būklę, „Šilutės naujienoms“ sakė, kad šiuo atveju pagalbos prašiusiai šeimai bus skirtas kitas sandėliukas – be reikalingos patalpos jie neliks. Dar daugiau: prieš kelias savaites minimą namą Turgaus gatvėje administruojanti bendrovė „Šilutės būstas“ susitiko su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Virgilijumi Pozingiu.
Susiklosčius dvejopai situacijai, apie kurią pasakojo Z. Tautvydienė, savivaldybė žengė žingsnį imtis iniciatyvos ir įpareigojo Turto poskyrį inicijuoti raštą daugiabučio administratoriams. Turėdamas tokį kreipimąsi,„Šilutės būstas“ galės surengti namo gyventojų susirinkimą, ir tiems, kurie turi sandėliukus, siūlyti duoti sutikimą administruoti ir ūkinės paskirties pastatus.
„Jei tokiu būdu išsispręs ūkinių pastatų administravimo klausimas, šį pavyzdį bus galima siūlyti ir kitiems“, – įsitikinęs E. Bistrickas.
Pasak specialisto, geriausias sprendimas šiuo atveju – savivaldybei ir gyventojams susitarti, bei sudaryti sutartį su administratoriumi. Kitu atveju, savivaldybė galėtų parengti pastato dalies atskyrimo projektą, o vėliau, Tarybos pritarimu ir sprendimu – ir projektą tos dalies nugriovimui, jeigu yra matoma, kad remontuoti yra ekonomiškai neefektyvu.
Investavo savo lėšas
Kalbinant visas problema suinteresuotas šalis, kilo klausimas ir dėl socialinių būstų būklės. Kai į butą Turgaus gatvėje įsikraustė nuo gaisro nukentėjusi šeima, šis jau trejus metus stovėjo tuščias. Prieš tai čia gyvenusi daugiavaikė šeima gavo kitą – didesnį būstą.
Naujieji buto gyventojai rado nuplyšusius tapetus, išdraskytas rozetes. Be to, teko pasikeisti ir visą elektros instaliaciją, nes ją patikrinus paaiškėjo, kad laidai yra nudegę.
„Norėjome gyventi tvarkingai, todėl viską susitvarkėme savo lėšomis“, – pasakojo Jūratė, kuri, dėl nežinojimo ar nesuteiktos informacijos, raštu nesikreipė į savivaldybę, kad ji pasirūpintų elektros darbais.
Kaip šis butas atsidūrė socialinių būstų sąraše, Turto poskyrio vyriausioji specialistė Nijolė Grigonienė sakė nežinanti. Tačiau kai savivaldybė viešo pirkimo būdu ieško būstų, pagal socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą siūlomas parduoti butas turi būti geros būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus, turi būti su visais komunaliniais patogumais, įrengti šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų apskaitos prietaisai.
„Todėl nupirktuose būstuose savivaldybė remontų nedaro, nes būstai perkami tik geros būklės. Remontas daromas tik tada, jei būstą reikia pritaikyti neįgaliąjam, turinčiam judėjimo negalią. Be to, įsikeldami į socialinį būstą, gyventojai yra įpareigojami kas 5 metus patys atlikti kosmetinį remontą“, – sakė specialistė.
Paklausesni mieste esantys butai
Šiuo metu Šilutės rajono savivaldybės socialiniuose būstuose gyvena 127 šeimos ar asmenys. Daugiausia tokių būstų yra Šilutės mieste.
Daugelis, įsirašiusių į eilę socialiniam būstui gauti, pageidauja gyventi mieste, o ne kaimo vietovėje, nes mokesčiai butui išlaikyti yra analogiški, o darbo pasiūla didesnė, nereikia papildomų išlaidų nuvykti į darbą, vaikus nuvežti į mokyklas, darželius bei pasiekti visas reikalingas įstaigas.
„Įsigijus būstą ar atsilaisvinus būstui kaimo vietovėje labai sunku jį išnuomoti laikantis eilės, nes dauguma pageidauja būsto mieste ir atsisako jį nuomotis. Todėl jis siūlomas toliau sąraše įrašytoms šeimoms“, – sakė N. Grigonienė.
Tiesa, ne visi nuomininkai laikosi nuomos sutartyje įrašytų sąlygų ir rizikuoja būstą prarasti. Tad jeigu šeimos nepaiso Savivaldybės komisijos, kontroliuojančios, kaip būstų nuomininkai laikosi sutartyse numatytų sąlygų, perspėjimų ir toliau netinkamai elgiasi ir triukšmauja, tai jos iškeldinamos teismine tvarka, ir būstas lieka laisvas. Tačiau tokie atvejai – reti. Dažniausiai būsto netenkama dėl skolų. Remiantis teisės aktais, skolininkai perduodami juristams, o šie kreipiasi į teismą. Skolos nurašomos tik mirties atveju.
Lapkričio mėnesio duomenimis, laukiančiųjų socialinio būsto eilėje įrašytos 156 šeimos ar asmenys. Socialinio būsto gali kreiptis tik mažas pajamas turinčios šeimos ar asmenys, kurie atitinka visus nurodytus reikalavimus.