Grįžtančių gandrų jau laukia daugiau kaip 1000 saugių lizdaviečių

gandrasKovo 25-ąją, Gandrų sugrįžimo dieną, į gimtinę parskrendančių paukščių laukia saugios lizdavietės – kol gandrai buvo išskridę, per 2011 m. rudenį ir šių metų pavasarį Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO iškėlė daugiau nei 1000 gandralizdžių platformų.

2009-aisiais metais pradėto projekto metu virš elektros linijų atramų perkelta jau apie 3000 gandralizdžių.

Elektros skirstomųjų tinklų darbuotojai gandralizdžių perkėlimo darbus vykdo jau keletą metų. Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių gandrų, pavojingiausiose vietose ant elektros linijų atramų sukrauti gandrų lizdai perkeliami – ant atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau vėl suka savo lizdus.

Tokios lizdavietės saugios ne tik aplinkiniams, bet ir patiems paukščiams. Mat pasitaiko atvejų, kai nuo elektros iškrovos ant oro linijų atramų sukrauti gandralizdžiai suliepsnoja.

2011-aisiais metais daugiausia gandralizdžių platformų buvo iškelta Alytaus regione, o šiemet daugiausia platformų ketinama iškelti Utenos regione.

2009 m. startavęs projektas „Baltojo gandro apsauga Lietuvoje“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos programos „LIFE+“ – numatoma, kad gandralizdžių perkėlimui reikalingos lėšos sudarys iš viso 5,043 mln. Lt, ES padengia 50 proc. išlaidų.

Per 2012 metus visoje Lietuvos teritorijoje planuojama iškelti iš viso 1520 vnt. gandralizdžių, projekto pabaigoje iš viso bus perkelta 3260 gandralizdžių.

Iki 2009 m. skirstomųjų tinklų įmonės gandralizdžių iškėlimą vykdė tik savo lėšomis.

gandralizdiui irengiama platformagandralizdzio platforma 1Gandras ant saugios platformos

„Gandrų apsaugos projektas yra labai svarbus, siekiame, kad nacionalinis paukštis būtų apsaugotas, o elektros energijos vartotojams galėtume užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą. Gandralizdžių iškėlimo darbai vykdomi tuo metu, kai gandrai yra išskridę žiemoti“, – teigia Virgilijus Žukauskas, AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius.

LESTO specialistų teigimu, pagal elektros oro linijų eksploatacijos reikalavimus, ant elektros oro linijų atramų negali būti jokių pašalinių daiktų. Dėl gandrų lizdų elektrą tiekianti bendrovė patiria elektros nutekėjimo bei paukščių ekskrementų sukeltos laidų korozijos nuostolių. Dėl šių priežasčių kyla grėsmė ir patiems paukščiams, o nutrūkus elektros tiekimui nukenčia elektros vartotojai.

„Gandrų lizdai kraunami tiesiai ant elektros oro linijos atramų viršūnės laidų. Tokių lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta ant žemės, dažnai nutraukdami ir elektros laidus. Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai kartais užsidega nuo trumpojo elektros jungimo. Besimokantys skraidyti jaunikliai, o kartais ir suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, neretai mirtinai traumuojami elektros srovės, kai sparnais priliečia elektros laidus“, – aiškina V.Žukauskas.

Ornitologų paskaičiavimais, šalyje yra daugiau nei 10 tūkst. baltųjų gandrų. Apie 93 procentus LESTO darbuotojų įrengtų platformų yra užimamos – gandrai ant jų sukrauna lizdus ir peri jauniklius. Pasak ornitologų, gandralizdis yra didelis ir ilgalaikis statinys, kurį gandrai kasmet papildo nauja medžiaga. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties – pasitaiko lizdų, kurių aukštis viršija 2 metrus. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris padidėja (gali siekti iki 1,5 tonos!), dėl to kartais išlūžta medžiai, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas.

LESTO Gandrų sugrįžimo dienos proga kviečia prisiminti ir senuosius papročius.

* Senoliai tikėjo, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams.

* Skrendantis gandras reiškia, kad viskas puikiai ir sparčiai seksis, o tupintis – viskas šiemet eisis iš lėto.

* Netekėjusioms merginoms pamatyti skrendantį gandrą reiškė, kad jos šiemet ištekės, o tupintį – kad liks savo tėvų namuose.

* Gandrų sugrįžimo dieną prasideda ir šiltasis metų pusmetis, o senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio.

Apie baltuosius gandrus:

Baltasis gandras yra didelis, apie 4 kg sveriantis paukštis. Lietuvoje dauguma gandrų porų peri pavieniui, tačiau neretai pasitaiko nedidelių kolonijų, kur keli lizdai sukraunami labai netoli vienas kito – netgi viename medyje. Krašte yra tik kelios glaustos kolonijos, kur nedideliame plotelyje peri po keliolika porų. Gandras laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos – aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.

Gandrai natūraliai lizdus krauna senuose medžiuose, kurių laja reta, arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui krauti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais. Telkiasi, kur pagerėja maitinimosi sąlygos – šienaujamuose, ariamuose plotuose.

Bitėnų kaime, šalia Rambyno, yra didžiausia gandrų kolonija Lietuvoje. Kasmet čia peri apie 50 gandrų porų. Bitėnuose yra pušų, kuriose gandrai susikrovė net po kelis lizdus. Šis reiškinys unikalus tuo, kad paprastai gandrai suka lizdus pavieniui, turėdami savo maitinimosi teritoriją.